Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Jėzus prabilęs mokė:
„Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti, kurie liūdi: jie bus paguosti.
Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.
Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisybės: jie bus pasotinti.
Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.
Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.
Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės: jų yra dangaus karalystė.
Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.“
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Rytis Baltrušaitis
Šviesos ir širdin netelpančio gerumo diena. Visi šventieji – tai didelės, darnios šeimos pajautimas. Atrodo, net oras įgauna tam tikrą, dar nepatirtą, keistą kvapą. Ir tarp gausybės prisiminimų, tarp pasiilgtų ir nenorimų sutikti giminių veidų išnyra ir tie, kuriems uždegėme žvakę ir padėjome baltą chrizantemą. Tačiau tarp gėlių baltumo, mirusiųjų prisiminimo, buvimo su jais mintimis ir malda, prie mūsų priartėja visi šventieji, kurie taip pat savo kūnais jau yra mirę šiam pasauliui, nes šventumo viena iš sąlygų, kad žmogus jau būtų sugrįžęs į Tėvo namus. Visi šventieji – todėl ir liečiasi savo minėjimu su Vėlinėmis.
Visi šventieji – tas gausumo pojūtis mus įveda ir į tikėjimo slėpinius, ir į bandymą tai įsivaizduoti, o menininkus tai pavaizduoti. Visi šventieji – nėra atskirti nuo mūsų gyvenimo, tai nėra grupė Dievo išrinktųjų, kurie džiūgauja, kad jiems pasisekė. Visi šventieji – tai galimybė prisijungti ir proga tapti. Tai dėkingumas už dovanas ir savęs paklausimas, ką turiu padaryti, kad būčiau toks, šventas, čia?
Šiandien daugelyje bažnyčių mes girdėsime kvietimą tapti šventaisiais, girdėsime pabarimą, kad tokie nesame. Mūsų protai suvoks, kad tai nėra paprasta, bet tuo pačiu taps aišku, kad tai įmanoma.
Ir kaip gyventi, kad ši dangaus atvirumo diena taptų reali mano konkrečiam gyvenimui, kad tai nebūtų tik ypatinga vienkartinė metinė būsena, bet kasdien pulsuojanti jausena, uolos tvirtumo?
Ir nieko mums nereikia kurti, nereikia išradinėti šventumo receptų, kažkokių ultramodernių būdų. Viskas yra pasakyta šios dienos Evangelijoje.
Palaiminti beturčiai dvasia – tai tie, kurie suvokia save esant moliniais indais, kuriuos pripildo Dievo kuriančioji Dvasia. Tie, kurie tėra įrankiai.
Palaiminti liūdintys – tai tie, kurie tiki, kad liūdesys ir neviltis nėra paskutinė žinia jų gyvenimui. Kad suspaudimas ir išbandymai yra tik indo remontas, jo atkūrimas.
Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo – tai tie, kurie atveria savo širdis kito žmogaus patirčiai, kad galėtų nuprausti tuo vandeniu, kurio jų indus pripildė šaltinio šeimininkas. Tie, kurie tyliai, bet ryžtingai ir drąsiai sėja meilę, trapią, bet taip labai reikalingą.
Palaiminti gailestingieji, – tai tie, kurie pirmiausia ieško susitaikymo ir atleidimo galimybių, kurie sausai raidei pasipriešina širdies jautrumu ir noru pakelti, sutvarstyti, sustiprinti ir vėl paleisti skrydžiui.
Palaiminti tyraširdžiai – tai tie, kurie Avinėlio krauju nuolat balina savo sielos vestuvinį rūbą, o akių skaidrumu byloja dangų.
Palaiminti taikdariai – tai ne tik tie, kurie gabena į Afganistaną lietuvių numegztas kepures, bet ir tie, kurie pirmieji pardavėjai pasako: kantrybės ir gero vakaro. Tai tie, kuriems netrukdo kaimyno sodybos medžio šakos, persisvėrusios per tvorą šiapus mano teritorijos.
Palaiminti persekiojami dėl teisumo, – tai tie, kurie gyvena Kristumi ir jaučia dėl to puolimą savo šeimoje, tarp draugų ir bendradarbių. Tai tie, kurių nuoširdžią meilę ir tikėjimą vadina veidmainyste, bet jie taip kalbančius dar labiau myli.
Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja, bei meluodami visaip šmeižia, – tai ta maža saujelė tikros evangelinės druskos, kuri neleidžia pasaulio kūnui pašvinkti ir galutinai prarasti savo esmę.
Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes tai nėra šiaip sau, tai nėra Dievo užmiršta gyvenimo tikrovė. Palaiminti yra tie, kurie pasitikėdami priima Viešpatį, nors kartais tai ir nepatogu, ir pavojinga.
Šaukimės visus šventuosius į pagalbą, kad kažkada šauktųsi ir mūsų.
Bernardinai.lt archyvas