Nuo 2014 metų pabaigos Lietuvos žiniasklaidoje aktualiausia vaizdo įrašų, straipsnių ir komentarų tema – euro įvedimas Lietuvoje. Gal jau visiems nusibodo apie tai kalbėti ir nurodinėti, kad euras nieko nekeičia arba labai daug įtakos turi šalies piliečiams, valstybės ekonomikai ir pan. Bet į visa tai įdomu pažvelgti Punsko ir Seinų bei Suvalkų lietuvių, kurie gyvena Lietuvoje, akimis. Galbūt euras nėra toks baisus, o gal priešingai – jo įvedimas yra didelė klaida, įsirašiusi į Lietuvos istoriją?
Kokia dabar padėtis Lietuvos parduotuvėse, gatvėse, įstaigose? Ar euras iš esmės ką nors keičia?
Onutė: Kol kas tik tos valiutos pasikeitimas pastebimas, be to, ir taip visur pateikiamos kainos eurais ir litais.
Birutė: Taip, lengvai galime pastebėti, kad sausio pradžioje kažkas pasikeitė, palyginti su gruodžio mėnesiu. Gal gatvėse ar įstaigose per daug šis reiškinys nėra pastebimas, bet parduotuvėse dauguma žmonių vaikšto su telefonais rankose, įsijungę skaičiuoklės programėlę, skaičiuoja, kiek kas kainuoja, kiek gali išleisti, kiek sumokėjo, kiek gavo grąžos ir t. t. Prie kasų didesnės eilės, kadangi žmonės atidžiai skaičiuoja, kiek gavo grąžos, ar neapgavo, kokiais pinigais gavo grąžą. Sakyčiau, labai normalus reiškinys, kurio galima buvo tikėtis įvedus eurą.
Didžiausias burbulas išpūstas prekyboje – keliamos kainos. Ar tikrai? O gal tik mums taip atrodo?
Onutė: Jei kainos skiriasi, tai labai nežymiai – kol kas. O kas bus toliau…
Birutė: Nuomonės skirtingos. Dauguma jaunų žmonių euro valiutoje mato tik pliusus, o vyresnio amžiaus žmonės vien minusus. Galima tai aiškinti kaip nenorą įsivesti į gyvenimą kokias nors naujoves. Įdomu, kad žmonės, kurie jau gyvenime ne kartą susidūrę su tokiomis naujovėmis, šį kartą nenori naujos valiutos. Manau, kad šie žmonės labiau skaičiuoja savo išlaidas. Jeigu Lietuvoje pensininkai anksčiau skaičiavo kiekvieną išleidžiamą centą, tai dabar dar labiau viską skaičiuoja. Jeigu jauni žmonės sako, kad to kainų pakėlimo per labai nematoma, tai pensininkai sako priešingai.
Kainos tikrai pakeltos. Čia yra faktas, o ne išpūstas burbulas. Dar labai mėgstamas šio reiškinio apibrėžimas tai “euro psichozė”. Normalu, kad kainos kyla, tačiau nenormalu, kai visų produktų ir paslaugų kainos kyla vienu metu, o atlyginimai stovi vietoje. Labai juokingai skamba straipsnių antraštės, kai rašoma, jog „minimalus atlyginimas keliamas“ arba „džiugi žinia pensininkams“, kai tuo tarpu minimalus atlyginimas pakeliamas 10 eurų, o pensijos ne visu 1 euru, tik norint sulyginti iki tam tikros sumos.
Dar vienas faktas. Viena mano pažįstama dirba maisto parduotuvėje salės darbuotoja. Jai sausio pirmomis dienomis buvo skirta užduotis sukeisti prekių kainas (nuo 2014 m. rugsėjo buvo rašoma litais ir mažesniu šriftu eurais, o nuo 2015 m. sausio mėnesio – atvirkščiai). Mergina keisdama kainas pastebėjo, kad kai kurių prekių kainos išaugo 20%. Komentuoti, manau, nereikia.
Internete pilna pasipiktinusių klientų straipsnių-skundų, kuriuose aprašomos situacijos, kaip kainos pakeltos, kaip klientai yra akivaizdžiai mulkinami. Žurnalistų straipsniai (greičiausiai tai užsakomieji straipsniai) kelia ironišką juoką ir pasibjaurėjimą, pavyzdžiui, lyginamos maisto kainos Vokietijoje ir Lietuvoje, skirtumas vos kelių centų, tačiau straipsnyje neužsimenama apie atlyginimo skirtumą Vokietijoje ir Lietuvoje.
Kalbama, kad niekas nesikeičia, viskas tas pats, tik valiuta kitokia, ir tiek.
Birutė: Matyt, labai sunku atsisveikinti su lietuviška valiuta. Iš tikrųjų manau, kad labai sunku psichologiškai priprasti prie kitokio kainų santykio. Atlyginimą gauname ne tūkstančiais, o šimtais, o kainos parduotuvėse akiai labai patrauklios, psichologiškai reikia save įtikinti, kad nereikia visko iš eilės krautis į krepšelį, kadangi niekas neatpigo.
Ar euras gali gąsdinti punskiečius, kurie ateitį sieja su Lietuva?
Onutė: Nemanau, kad euras galėtų ką nors gąsdinti. Viskas remiasi valiutų kainų skirtumais, bet juk ir litas buvo už zlotą brangesnis.
Birutė: Nemanau, kad euras gali gąsdinti jaunus žmones, kurie sieja ateitį su Lietuva. Jeigu žmogus labai ko nors nori, tai trukdžių negali būti. Vis dar teikiamos išeivijos lietuviams studentams piniginės paramos, vis daugiau galimybių įsidarbinti studentams. Manau, po kelerių metų viskas išsilygins, atlyginimai pakils + kainos taip sparčiai nebeaugs = gyvenimo kokybė bus geresnė. Šiuo metu daugelis prekybininkų tiesiog naudojosi proga pakelti kainas.
Vis kalbama ir kalbama apie tamsiąją euro pusę. Kaip tai matote jūs, punskiečiai?
Onutė: Jeigu valstybė nebūtų įžvelgusi pliusų, tikrai euras nebūtų Lietuvoje įvestas.
Birutė: Kad ir kaip baisiai nuskambės iš jauno žmogaus lūpų, tačiau neįžvelgiu didelių pliusų įvedus eurą. Pasitelkime kaimynės Latvijos pavyzdį. Įsivedus eurą Latvijos gyventojai nesidžiaugia, dauguma sako, kad gyvenimo kokybė pablogėjo. Didžiausi pliusai įvardijami tarptautinėje prekyboje, tačiau plačiajai visuomenei, išskyrus “vieną valiutą”, daugiau pliusų neįvardijama.
Ar mums, lietuviams, litas turi/turėjo reikšmę? Lietuvių tauta netenka lito kaip vieno iš simbolių?
Birutė: Galima sakyti ir taip. Litų kupiūrose buvo pavaizduoti Lietuvai nusipelnę žmonės, eurai niekada man netaps simboliu, tai tik vertingi popieriukai. Gruodžio paskutinę savaitę įmonėje kalbėjome, kaip sunku bus priprasti prie kainų santykio skirtumo, dalinomės patarimais, kaip nepamesti galvos leidžiant pinigus nauja valiuta. Įmonės direktorė pasakė, kad labai laukia euro, kaip pagrindinį pliusą išsakė tai, kad Lietuva pritrauks daugiau turistų, kadangi dabar jie nepatirs nepatogumo keičiantis pinigus, o tiesiog atvažiavę su savo pinigais galės visur atsiskaityti. Manau, kad toks argumentas yra visiškai absurdiškas. Turistai, vykdami į kitą šalį, dažniausiai tikisi susipažinti su tos šalies kultūra. Pinigas, kuris yra naudojamas tik toje šalyje, ir yra viena iš kultūros dalių.
Ar punskiečiams tenka dažniau iš Lenkijos vežtis maisto produktus? O gal atsiveria jiems galimybė pradėti savo veiklą Lietuvoje?
Onutė: Mano atveju vežimosi kiekis labai nepasikeitė. Juk viskas mamos geriausia.
Birutė: Iš namų maisto atsiveždavau dar ir prieš euro įvedimą, kadangi daug skaniau valgyti tėvų ūkyje užaugintas daržoves negu tas, kurios parduodamos prekybos centruose. Neslepiu, kad vežuosi taip pat Lenkijoje pirktas prekes, kadangi jos kainuoja mažiau. Vilniuje parduotuvių su lenkiškais maisto produktais yra daug. Pradėti individualią veiklą nėra lengva, reikia nemažai lėšų. Tačiau tokia mintis buvo kilusi, tikriausia reikia daugiau noro, tada viskas įmanoma.
Su Onute ir Birute kalbėjosi
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Kokios valstybingumo dalies? Neišprotėkite! Euras net sustiprino Lietuvos valstybingumą, Lietuvos žinomumą Europoje ir pasaulyje, nes lietuviškas pasklis pirmiausia po visą Europą europiečių kišenėse. Beje, pastebėjimas dėl pakilusių kainų – jas sukėlė ne euras, o iš bet ko pasipelnyti siekiantys vertelgos, kuriems rūpi tik pinigai.
sveikinu sveiko proto nepraradusią ir euroentuziazmui nepasidavusią Birutę, protingai argumentuojančią euro įvedimo trūkumus- dėl dalies valstybingumo praradimo