Ne taip jau lengva pasikeisti pavardę, kaip mums gali atrodyti. Kartais kas nors ima ir pakiša koją. Tuo įsitikino Viktoras Šliaužys. Jis sutiko papasakoti apie savo vardo ir pavardės užrašymo lietuviškomis raidėmis problemą, kuri, tikėkime, greitu metu bus išspręsta.
„Lenkiškuose dokumentuose visada mano vardas ir pavardė buvo rašomi lenkiškomis raidėmis – WIKTOR SZLAUZYS“. Su tokia pavarde Viktoras baigė Punsko Kovo 11-osios licėjų ir 2007 metais pradėjo studijas Kauno medicinos universitete. „Persikėliau gyventi į Kauną. Kauno migracijos skyriuje gavau Pažymą Europos Sąjungos šalies narės piliečio apie teisę LAIKINAI gyventi LR bei lietuvišką asmens kodą (vėliau man buvo išduota teisė NUOLAT gyventi LR).“ Tačiau po šešerių metų Viktoras žengė kitą žingsnį. „2013 metais baigiau universitetą ir nusprendžiau pasikeisti (tiksliau – susigrąžinti) savo pavardės rašybą lietuviškomis raidėmis. Man buvo svarbu tai padaryti prieš išduodant man universiteto baigimo diplomą bei gydytojo licenciją, kad vėliau nereikėtų visų dokumentų papildomai taisyti. Nesunkiai buvo išspręstas rašybos klausimas. Nuo 2013 metų liepos mėnesio gavau lenkišką pasą su atnaujinta mano pavarde – VIKTORAS ŠLIAUŽYS“. Beje, pakeitus – kaip Viktoras sako – susigrąžinus lietuvišką pavardę, reikėjo keisti visus dokumentus tiek universitete, tiek banke ir, žinoma, Migracijos skyriuje. „Čia susidūriau su problema. Migracijos tarnyboje pasakė, kad mano pavardės negali užrašyti lietuviškai, kadangi, pagal naują (2013 m.) vidaus reikalų ministro įsakymą, pažymos išduodamos rašant pavardes TIK LOTYNIŠKOMIS raidėmis (taigi lietuviškos varnelės negalimos). Man išdavė pažymą, kurioje mano pavardė užrašyta taip: VIKTORAS SLIAUZYS (be varnelių). Analogiškai Migracijos skyrius įvedė mane į savo registrus, pagal kuriuos seniūnijoje man išdavė asmens vietos deklaravimo formą, kurioje taip pat buvo užrašyta pavardė SLIAUZYS (be varnelių)“. Tačiau Viktoras sako, kad su didžiausia problema susidūrė SODROJE. „Įsidarbinau Kauno Klinikose, gavau SODROS pažymėjimą, kurį išduoda pagal Migracijos tarnybos turimus duomenis. Taigi SODROS sistemoje bei SODROS pažymėjime mano pavardė rašoma taip: SLIAUZYS (be varnelių). Čia atsirado rimtų problemų. Asmens tapatybės kortelėje mano pavardė rašoma su varnelėmis, universiteto baigimo diplome, gydytojo licencijoje – taip pat.
Klinikose personalo skyrius turėjo pakeisti mano sutartį su darboviete bei darbo pažymėjimą, įrašant pavardę SLIAUZYS (be varnelių). Priešingu atveju atsiranda problemų, perduodant informaciją SODRAI, socialinio draudimo įmokas, pensijos kaupimą…“ Bet tuo Viktoro problemos nepasibaigė. „Metrikacijos biure sužinojau, kad mano būsima žmona perimtų mano pavardę – SLIAUZYS (be varnelių). Vėliau, be abejo, mano vaikai irgi būtų SLIAUZIAI. Taigi mano pavardė yra išdarkoma visiems laikams.“
Viktoras pasakoja, kad jo brolis Albertas taip pat norėjo pasikeisti pavardę. Abiem teko bristi per tas pačias problemų balas. „Šiuo metu jis studijuoja tame pačiame universitete, kuriame ir aš mokiausi, bei dirba slaugytojo padėjėju Klinikose. Kartu su manimi pasikeitė pavardės rašybą ir susidūrė su tomis pačiomis problemomis. Panašu, kad mes esame pirmieji, susidūrę su tokia kliūtimi, tačiau ši problema bus aktuali visiems užsienio lietuviams, kurie atvyks gyventi ir dirbti Lietuvoje.“
Susirūpinęs atvykstančiais į Lietuvą lietuviais, Viktoras pasidalino ne tik savo realia ir aktualia visiems problema. Jis pateikė pavardes žmonių, galinčių padėti sėkmingai pasikeisti pavardę.
„Dėl šios problemos kreipiausi į:
- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Daivą Vaišnienę (gavau daug pagalbos tarpininkaujant su Vidaus reikalų ministerija);
- Seimo narius Vytautą Juozapaitį ir Ireną Degutienę (Seimo nariai iš karto reagavo į mano prašymą, kreipėsi oficialiai į Vidaus reikalų ministeriją, pavesdami išspręsti šią problemą. Vidaus reikalų ministerija oficialiame laiške mane informavo, kad šią problemą planuojama išspręsti iki 2014 metų pabaigos, priimant Vidaus reikalų ministro įsakymo pataisą. Šiuo metu mane informavo, kad pataisos projektas jau yra ministerijoje ir tikimasi jį greitu metu priimti).
Moralas: Protingi Seimo nariai realiai gali padėti išspręsti eilinio žmogaus problemas.“
Ačiū Viktorui Šliaužiui už skirtą laiką ir pasidalijimą visiems užsienio lietuviams vertinga bei aktualia informacija.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
Bet Viktoras Šliaužys lieka Lenkijos pilietis. O ar jis nori tapti Lietuvos piliečiu? Iš straipsnio neaišku. Jeigu jis lieka Lenkijos piliečiu tai mano manymu jam Lietuvoje privalo galioti užsieniečiui skirti įstatymai. Tada jo paso pagrindinė paskirtis yra naudoti jį Lenkijoje. Ir pavardė turėtų būti rašoma lenkiškai, o antrame lenkiško paso puslapyje galėtų būti užrašyta lietuviškai.
Lietuvos tuteišiai kalbėjusieji kalba poprostu (Lietuvos institucijų sulenkinti) yra Lietuvos piliečiai ir jų pasas yra skirtas naudoti Lietuvoje. Todėl jų pavardės privalo būti rašomos lietuviškai.
Nei Lenkijos piliečiai nei Lietuvos piliečiai neprivalo būti poliglotai ir neprivalo mokėti kaimyninių šalių kalbų. Lietuvos įmonių ir institucijų raštvedyba, o taip pat ir Lietuvos piliečių pasų įrašai privalo būti valstybine kalba. Jeigu Lietuvos pilietis nori kad jo pavardė būtų užrašyta pavyzdžiui japoniškai (jis ruošiasi važiuoti sakykim stažuotis į Japoniją), tai jo paso antrame lape galėtų būti jo pavardė parašyta japoniškai pagal skambesį.
šaunuoliai Viktoras ir Albertas.Pagarba jūsų tėvams. Bet kiek Lietuvoje dirbančių ar studijuojančių mūsiškių punskiečių, save laikančių ‘kietais’ patriotais, atsilietuvino savo vardus ir pavardes? Jau nekalbu apie tuos „kietus’ lietuvius- Kovo 11-osios absolventus, kurie gyvena Punske , Seinuose ar Varšuvoje , kurie net savo veidaknygėje (facebooke) lenkiškai save prisistato . Tai patikrinti labai paprasta- pasižiūrėkite, kas yra punskas.pl svetainės draugai. Taigi dauguma mūsiškiai, bet lenkiškais vardais ir pavardėmis. Tiesiog gėda, ir mokyklai ir tėvams- imti iš Lietuvos tai prašom, tik duokite, bet bent mažą duoklę atiduoti- tai jau ne.
Aš manu, kad ne tik tiems, kurie sieja ateitį su Lietuvą, reikėtų atsilietuvinti pavardę. Tai, manau, garbės reikalas ir tapatybės formalizavimas, juk mes kasdieniame gyvenime nevadiname vieni kitų lenkiškomis pavardėmis ir vardais, bet lietuviname lenkiškai užrašytas pase. Kas mums trukdo tai padaryti, tikrai ne procedūros, ne finansiniai, ne biurokratiniai sunkumai, tik mūsų aplaidumas arba mums taip patogu Lenkijoje tarp lenkų esame lenkai, o Lietuvoje įrodinėjame, kad esame lietuviai ir pykstame, kaip mus mūsų pavardes skaito lenkiškai. Kažkas su mūsų lietuvybę ne taip!
Nevisai aiškiai problema nušviesta. Pasikeisti pavardę tikrai nesudėtinga ir NE ČIA ESMĖ. Iškilo kliūtis įvesti ją į registrus dėl neapdairiai išleisto Vidaus reikalų ministro įsakymo [įsakymas buvo išleistas, kadangi atsirado problemų užrašyti valstybiniuose dokumentuose ir registruose užsieniečių pavardes, kuriose yra nelietuviškų ir nelotyniškų raidžių/ženklų (pvz turkiškos, graikiškos, lenkiškos ir kt). NEPAGALVOTA, KAD GALI ATSIRASTI UŽSIENIO ŠALIŲ PILIEČIŲ, KURIŲ PAVARDĖS RAŠOMOS LIETUVIŠKAIS RAŠMENIMIS (pvz. Punsko krašte)]. Įsakyme nurodoma naudoti tik lotyniškus ženklus (taigi „už borto“ lieka ir ąčęėįšųū).
Mano paminėti Seimo nariai ir ponia Vaišnienė (didžiulė pagarba jiems), buvo tie, kurie atsiliepė į mano prašymą padėti ir jų iniciatyvos dėka Vidaus reikalų ministerija pataisys padarytą klaidą ir ateity, tikėkime, daugiau niekam nekils panašių problemų.
NUOŠIRDŽIAI RAGINU VISUS, KURIE SIEJA SAVO ATEITĮ SU LIETUVA IR PLANUOJA LIETUVOJE GYVENTI SUSIGRĄŽINTI SAVO PAVARDŽIŲ RAŠYBĄ LIETUVIŠKAIS RAŠMENIMIS. Sėkmės.