Atėjus neramiems laikams
Kai prasidėjo tautų judėjimas
Lietuvis dar kartą stiprybės sėmėsi iš savo šaknų
Taip Lietuvos televizijos žiūrovus pasitiko TV3 programoje prasidėjęs naujas projektas „Kadagys“. Tai visiška naujovė. Nors apie šį projektą jau ne vieną savaitę buvo skelbiama trumpuose televizijos pranešimuose, sunku buvo suprasti jo formą, jau nekalbant apie esmę. Matėsi tik šokantis jaunimas su tautiniais drabužiais. Galima pasakyti, kad „Kadagys“ iki atidarymo buvo apipintas paslaptimi, keliančia nekantraujantiems žiūrovams begalę klausimų: Kas čia tokio? Apie ką čia? Kam jis skirtas?
Taigi praėjusio sekmadienio vakarą TV3 žiūrovus galėjo suintriguoti projekto pradžia, pranešanti apie neramiuosius laikus, tautas, šaknis. Vėliau buvo dar įdomiau. Į legendinę Kauno sporto salę įvažiavo blizgantis raudonas „Ferrari“. Kuo čia dėtas šis suaugusių berniukų žaisliukas? Prie vairo sėdintis projekto vadovas Mindaugas Stasiulis ir gražuolė Indrė Kavaliauskaitė iš karto leido suprasti, kad projektas bus linksmas, įspūdingas ir neleis žiūrovams snausti prie televizoriaus ekranų.
„Kadagys“, tai tautinius šokius, šiuolaikinę muziką ir žinomas dainas jungiantis projektas. Pagaliau sumanyta sukurti tarptautinį renginį, kuriame atkreiptas dėmesys į mažėjantį liaudies šokiais ir muzika susidomėjusiųjų būrį. To Lietuvai seniai reikėjo, kadangi, kaip patys projekto dalyviai pripažino, nuo jaunų dienų bėgo nuo kaimiškos, močiučių laikams pritinkančios muzikos. Tauta seniai kalbėjo apie siaurėjantį lietuvių kultūra susidomėjusiųjų ratą. Jau keliolika metų ne vienas šokių vadovas stengiasi keisti šokius, papildyti juos naujoviškais motyvais. Seniai „ant bangos“ yra liaudies ir moderno derinys. Projektu „Kadagys“ siekiama sudominti jaunąją kartą, kad pati norėtų perimti liaudies šokio kultūrą ir pritaikyti ją prie naujųjų laikų. Svarbu paminėti projekto dalyvius, t. y. dešimt šokių ansamblių. Tarp jų yra brolių latvių šokių grupė „Raxtu Raxti“ ir Vilniaus krašto lenkų tautinei mažumai atstovaujanti „Perła“. Už visus juos galima balsuoti nemokamai (turbūt tai pirmasis projektas, kai žiūrovo nestabdo jokie trumpųjų žinučių mokesčiai)! Po pirmojo televizijos žiūrovų balsavimo pirmoje kovoje laimėjo lenkų bendruomenei atstovaujantis ansamblis „Perła“. Labai gaila, kad dešimtoje (paskutinėje) vietoje atsidūrė Kauno technologijos universiteto ansamblis „Nemunas“. Tai buvo senojo tikėjimo kultūros drabužiais pasipuošęs jaunimas, šokantis ramų šokį su žiburiais. Projekto dalyvius vertinančiai komisijai pritrūko ekspresijos, kurios galėtų pasimokyti iš scenoje pasirodžiusių latvių. Iš tiesų „Kadagio“ žiūrovai buvo nustebinti projekte dalyvaujančių grupių įvairove. Vis klausta, kodėl jame dalyvauja latviai arba lenkai. Į „Kadagį“ buvo pakviestos pačios geriausios, talentingiausios Lietuvos tautinių šokių grupės, tarp jų ir stipri lenkų šokėjų grupė. Ar pavyks projektui išpopuliarinti ir pažadinti naujam gyvenimui lietuvių liaudies šokius?
Transliacijas galima stebėti TV3 programoje tik sekmadieniais 19.30 val. Lietuvos laiku.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl
čia ne šiaip sau atsitiktinumas, kad visose Lietuvos televizijoje plaikstosi katažynos, agnieškos, perlos ar tročankos.Tai gerai apgalvotas projektas. Artėja laikas, kai seimas priims asmenvardžių įstatymą, kuriame bus įteisintos lenkiškos raidės. Valdantieji žino, kad dar ne visi lietuviai patrakę, dar yra sveikai mąstančių. Todėl tiems reikia praplauti smegenis, arba bent jų oponentams- valatkoms, jakilaičiams ir Co suteikti dar vieną argumentą- ko jūs šiaušiatės, žiūrėkite, kokie gi šaunuoliai tie mūsų lenkai (ypač „lenkaitės“), taip gražiai šoka ir dainuoja (tai kas, kad ne savo regiono dainas, tai smulkmena). Argi tokie dainorėliai gali blogai linkėti Lietuvai?
Tokių „projektų“ autoriai puikiai suvokia, kad dauguma lietuvių gi nenaršys po lenkakalbius portalus, kokius Kresus, kur komentuojantys nesilaiko plitkorektiškumo, ir kur per kraštus liejasi neapykanta ir panieka lietuviams, Klumpius, mužikas, chamas- tai tik nekalčiausi epitetai
projekto aprašymi rašo, kad projekti dalyvauja talentingiausios grupės
stebiuosi teiginiu, esą į Kadagio projektą buvo pakviestos talentingiausios, geriausios tautinių šokių grupės. Reikia daug rąsos (arba neišmanymo) lenkų grupę Perla (kaži kodėl rašote pavadinimą lenkiškai?Nejau ši ydinga mada iš Lietuvos televizijos jakilaičių -savukyno-miliūčių laidų persikelė ir į portalą punskas?) vadinti „geriausia“ ar „talentingiasusia“.
sutinku su Viktoru. Bet labiausiai piktina mūsų, lietuvių elgesys. Štai eilinį kartą TV 3 žiūrovai- lietuviai- geriausia „Kadagio“ grupe išrinko prasčiokišką Perla. Beje, lenkai sušoko ukrainietišką šokė Hej sokoly. Bet nei vedantieji, nei komisija šito ‘nepastebėjo“.
Lygiai negarbinia, vergiškai, elgiasi Duokim garo vedėjai, ypač Loreta Sungailienė. Kai tik pasirodo lenkai, jinai tiesiog alpsta ir tai matyt, atima jai protą, nes visą laiką sapalioja apie „lenkišką onorą“, „sveiką patriotizmą“ „lenkaičių“ grožį (kurios, beje, taip nudažytos, kad nepanašios į moteris- raudona ir žalia pudra tiesiog žliaugia veidu. Ir vedėjai nė žodžiu nepaaiškina, kad lenkai dainuoja ir šoka ne savo regiono dainas ir šokius, bet importuotus iš Lenkijos. Kas teisa sakant, nestebina, nes tie lenkai yra sulenkėję(sulenkinti) baltarusiai ir lietuviai, ir savo lenkiško folkloro tiesiog jie neturi. bet vedėjai turėtų tai paaiškinti žiūrovams, užuot sapalioję apie ‘lenkišką onorą“
Iš tiesų į įvairius Lietuvos etnokultūros renginius kviečiami ir tautinių bendrijų ar tautinių mažumų ansambliai ar grupės.Apgailėtina tai,kad dabartiniai vietinių lenkakalbių tautiniai ansambliai nuolat pateikia žiūrovams importuotą iš Lenkijos regionų tautinius šokius,liaudiškas dainas ir lenkišką tautinę aprangą.Visa tai yra dirbtina,neatspindi savojo krašto liaudiškos kūrybos šaknų,brukama tai,kas nebūdinga ,,tuteišių“ liaudiškai kūrybai. Juk dar pokario metais vietiniai pietryčių Lietuvos lenkakalbių ansambliai,pvz.,,Wilenszczyzna“,savo repertuare turėjo beveik vien vietinio krašto muzikinę kūrybą /kuri turi lietuviškas gilumines šaknis /,-1960 m.Varšuvoje teko stebėti šio ansamblio pasirodymą,kurio metu beveik visi kūriniai/ir tautiniai rūbai / buvo pateikti iš vietinės liaudiškos kūrybos aruodo.Nesuvokiama ir tai,kad lietuviškų muzikinių laidų vadovai/ pvz. ,,Duokim garo“/ visa tai toleruoja ir susidaro įspūdis,kad Lietuvos lenkakalbiai gyvena lenkiškose pietryčių Lietuvos žemėse.