Prasikalę vasarinių javų želmenys stiebiasi į saulę, kurios šį pavasarį taip maža. Kaip sako ūkininkai, lengva žiema buvo, atrodė – bus geras pavasaris, bet jis šaltas ir gana šlapias. Kas spėjo anksčiau pasėti, jau sulaukė želmenėlių. Jie smulkučiai ir reti, nedrąsiai lenda iš po žemės grumstelių. Ot, kad būtų šilčiau – jie suvešėtų ir sutankėtų. Drėgmės yra pakankamai. Tik kad šilumos sulaukus… Žieminiai javai gražiai pasikėlė po žiemos, tik daugelio laukus sutrempė briedžiai, šernai, stirnos, pievose bebrai landynes pasidarė.
Paklausiau Žemės ūkio rūmų delegatą Seinų apskrityje Algirdą Palionį, kaip apsidrausti nuo gyvūnų daromos žalos. „Pavasarį želmenis, kukurūzų, bulvių laukus kapsto šernai, briedžiai ir stirnos. Už žvėrių padarytą žalą atsakingas medžiotojų būrelis, kuris neturi lėšų. Bet ūkininkai visų pirma privalo apie ją pranešti būtent šiam būreliui, o paskui Žemės ūkio konsultavimo centrui bei Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūrai“, – atsakė A. Palionis.
Gaisras, perkūnija, viesulas taip pat gali pridaryti ūkiams žalos. Nukentėjus nuo gamtos gaivalo galima gauti specialią paskolą.
Pirmiausia apie nelaimę pranešama valsčiaus įstaigai. Atvykusi vaivados sušaukta komisija vertina žalą ir nutaria, koks bus paskolos dydis. Ūkininkas pateikia bankui paraišką ir investicijos planą. Skiriama paskola su 2 proc. palūkanomis per metus. Dalį gali sumokėti Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra. Paskola suteikiama investicijoms arba produkcijai (įrangai, mašinoms, trąšoms, kurui).
Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra informavo, kad Lenkijos ūkininkai nuo 2009 m. sausio 1 d. privalėjo tenkinti reikalavimus dėl gamtos apsaugos bei tvarkyti gyvulių registrą, nuo 2011 m. sausio 1 d. – laikytis maisto saugos taisyklių, nuo 2013 m. sausio 1 d. – gyvūnų saugumo taisyklių.
Pasiteiravau A. Palionio, kas pasikeitė panaikinus pieno kvotas. Jis atsakė: „Pernai dėl viršytų pieno kvotų ūkininkai pieninei mokėjo dideles baudas. Šiemet kvotos panaikintos, bet žemdirbiai į tai žvelgia atsargiai ir vis vien stengiasi paisyti normų.
Seinų pieninė didelė. Vadovai ieško rinkos. Pieno kaina – nuo 1,20 zl iki 1,60 zl.“
A. Palionis pasidalijo dar keliomis savo mintimis: „Žemės ūkio ministras visiškai nesupranta žemės ūkio reikalų. Tarkim, Prancūzijoj ar Danijoj jei kam nors nepritaria Žemės ūkio rūmai, ministras to nepasirašo. Pas mus to nepaisoma, o paskui ministro priimtus nekonsultuotus sprendimus sunku atšaukti.
Gerai, kad plečiasi ūkiai, jauni imasi iniciatyvos. Gera išgirsti, kad vieni augina veršiukus, kiti telyčaites. Tačiau vis mažiau kiaulių, nes kaina krito nežmoniškai ir nėra kur parduoti. Trūksta ūkininkams patarimų iš valsčiaus ir apskrities.
Kita vertus, kaimuose ūkiai tuštėja. Jauni žmonės dažnai randa darbus mieste. O juk kaime tai reikia visai šeimai dirbt.“
Dėkoju A. Palioniui už pokalbį. Linkiu daugiau saulės.
G. Pakutkienė, punskas.pl