Su Seinų valsčiaus viršaičiu Dariumi Adomu Lastausku kalbasi Eugenija Pakutkienė.
Eugenija Pakutkienė: Kada vyko paskutinė praėjusių metų valsčiaus sesija?
Darius Adomas Lastauskas: Paskutinę sesiją surengėme 2015 m. gruodžio 18 d. Šiame darbuotojų, tarėjų ir seniūnų susitikime, aptarę įvykdytus darbus ir įvairius reikalus, pasidalijome kalėdaičiais. Linkėjome vieni kitiems, kad kitais metais pavyktų atlikti kuo daugiau darbų.
Sesijoje aptartas 2016 m. valsčiaus biudžetas, kelių remonto, mokyklų šildymo, kompiuterių keitimo naujais, kultūros namų Berznyke (buvusioje mokykloje) renovacijos, dar vieno autokaro pirkimo reikalai.
Kas buvo atlikta 2015 m.?
Buvo taisomi keliai. Išasfaltuota 6 km ir žvyruota nemažai. Valsčius pirko naują autobusą mokiniams į mokyklas vežioti. Remontuota sporto salė Krasnavo mokykloje, vaikų darželyje, koridoriai, informatikos salėje įdėtos naujos grindys. Bubelių gaisrinėje taip pat atliktas remontas, pastatyta nauja krosnis. Įrengėm vieną socialinį butą.
Seinų valsčius, ko gero, pirmas apskrityje ir vaivadijoje, pateikė paraiškas dėl sausros padarinių. Komisija greit vertino nuostolius ir mūsų valsčiaus ūkiams skirti žalos atlyginimai. Žmonės buvo patenkinti.
Pildėm daug dokumentacijos, nes anksčiau nebuvo vykdomi projektai, nors buvę galimybių. Jau ankstesniais metais buvo galima gauti gaisrinės mašiną, jei būtų bendradarbiauta su Lazdijais (ir pasinaudota ES lėšomis).
Ar pavyko užmegzti ryšius su Lietuva?
Būtinai reikėjo juos užmegzti ir pavyko. Su Lazdijų meru kalbėjomės apie bendrus projektus. Jie jau bendradarbiauja su Baltarusija, taigi bus trijų valstybių projektas. Kelius žadam tvarkyti su Seinų apskritimi. Parengėm bendrą projektą keliui Alnai–Dvarčėnai. Palankus ir naujas Seinų burmistras, ir apskrities viršininkas, tad tikimės gero bendradarbiavimo ir pasinaudojimo galimybėmis rengiant projektus.
Kokie 2016 m. planai?
2016 m. planuojam sumažinti mokesčius ūkininkams. Mat nukritusi pieno supirkimo kaina, nedaug mokama už kiaulieną. Vėluoja ir mažinamos priemokos ūkininkams (už turimą hektarą žemės), vėluoja programos iš Varšuvos.
Subūrėm grupę ūkininkų, seniūnų ir valsčiaus darbuotojų. Jie „kaups“ savo aplinkoje išsakomas mintis. Kartu ieškosime sprendimų.
Reikalingi investuotojai. Su miestu galvosime, kaip juos paskatinti. Reikėtų bandyti atidaryti vietoje mėsos, pieno, javo, bulvių perdirbimo ir pardavimo įmones. Dideli ūkininkai perka brangius pašarus iš tolimų vietų ar kraštų. Jei būtų vietoje gaminami – kainos sumažėtų.
Reikia investuoti į kelius. Daug padaryta, kai kas pradėta daryti. Gaila, kad tik ūkininkų mokesčių dėka. O juk galima naudotis išorės parama. ES parama iki 2020 m. tai paskutinis šansas, nes paskui jau nebus galimybių jos gauti. Laukia daug darbo. Reikia pasiruošti, kad kuo daugiau pasinaudotume ES plėtros programa 2015–2020 m.
Kas pasiūlė bendradarbiauti?
Anksčiau nebūta jokio bendradarbiavimo, o juk ypač ES skatina jungtis su kitais valsčiais, valstybėmis. Parengus verslo planą, pateikus paraišką be sutarties su partneriu bus per mažai taškų ir nebus skirta lėšų.
Džiaugiuos dėl užmegzto ryšio su Lazdijų meru ir savivaldybe. Nemažai būta susitikimų su Punsko valsčiaus, Gibų, Krasnapolio viršaičiais. Gavau vertingų patarimų bei pasidalinau savais.
Ankstesnis mano darbas Žemės ūkio konsultavimo centre buvo panašus. Ten išdirbau 11 metų, per 8 metus ėjau centro vedėjo ir kartu ūkininkų patarėjo pareigas. Man labai patiko, bet daug kartų susidūriau su kliūtimis. Vietinis valsčius nenorėjo bendradarbiauti. Buvo prarasta galimybė gauti gaisrinės mašiną. Nenorėta bendradarbiauti ir su arti esančia Lietuva.
Kokia yra finansinė padėtis?
Seinų valsčius įsiskolinęs 1 mln. zl. Biudžetą sudaro 9 mln. zl. Nebuvo investicijų, o žmonės nori kelių, mokyklų. Skola negąsdina, nes ir taip norint investuoti būtina skolintis, tik apdairiai.
Seinų valsčiuje per 4 tūkst. gyventojų, didelis nedarbas, tuštėjantys kaimai. Būtina skatinti visuomenę kurti smulkųjį ir vidutinį verslą. Pockūnuose viena investuotoja atidarė mažą įmonę ir sėkmingai eksportuoja į užsienį.
Kalbėjausi su apskrities viršininku P. Alško (P. Alszko). Yra galimybė bendradarbiauti su apskritimi dėl jai priklausančių kelių. Ir norėsime naudotis bendradarbiavimo per sieną programa, kur parama siekia net 85%. Išvis be bendradarbiavimo šiais laikais sunku ką padaryti. Kuriame planus ir su artimiausiais valsčiais. Numatėme investuoti į 18 kelių. Jau pateiktos paraiškos dėl kelių Burbiškiai–Radžiūčiai, Berznykas–Zaruby, greitu laiku pateiksime dėl kelio Bubeliai–Krasnavas ir kitų.
O kokia mokyklų padėtis?
Nedaug Seinų valsčiuje mokyklų su lietuvių kalba – tik Krasnave ir Pockūnuose. Jose apie 150 vaikų. Gimnaziją, daug metų priklausiusią Seinų valsčiui, įkurtą su lietuviškomis klasėmis tuometinio LR konsulo Jono Kindurio dėka licėjaus patalpose, perėmė Seinų apskritis.
Neturėjau galimybės pats mokytis lietuviškai, kiek iš tėvų, senelių išmokau, bet kai nuėjau į Aradnykų, vėliau į Berznyko mokyklą, nemokėjau nei žodžio lenkiškai. Baigęs mokslus, siųsdamas CV, rašiau, kad mano tautybė – lietuvių, kad lenkų kalbą išmokau. Kitus raginu naudotis galimybe nuo mažens mokytis savo gimtosios kalbos. Juk nežinai, kada ji gali praversti. Man sunkoka ir rašyti, ir skaityti lietuviškai. Kalbėti – kiek lengviau.
Bendradarbiauti su Lietuva rengiant projektus pradėjau ankstesnėje darbovietėje 1991 m. Iš pradžių sunku buvo lietuviškai bendrauti, bet pamažu įsitraukiau. Gaila, kad nebaigiau Punsko lietuviško licėjaus. Dabar labai praverčia lietuvių kalbos mokėjimas. Skatinu rinktis „Žiburį“, nes lankyti lietuvišką mokyklą ir tik lietuvių kalbos pamokas – tai ne tas pats.
Ačiū už pokalbį. Linkiu sėkmės visuose darbuose.
Ačiū. Linkiu visiems, kad ką tik prasidėję metai būtų kuo geriausi.
Eugenija Pakutkienė, punskas.pl