Anatolijus Lapinskas ? DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Lietuvos lenk? veik?jai, prieš porą met? ?męsi gerai koordinuot? ir suplanuot? veiksm?, kiršindami lietuvi? ir lenk? tautas, o dar daugiau valstybes, savo piktavališkoje veikloje energingai plečia priemoni? ir net geografin?s apimties ratą. Prad?ję savo žyg? 2009-?j? pavasar? mitingu prie Čekijos ambasados su originaliu š?kiu: ?Pergyvenome šved? tvaną, pergyvenome sovietin?, pergyvensime ir dabartin?s valdžios tvaną, kuri labai engia Vilnijos žmones?, jie netrukus pakilo ? Europos erdves.
T? pači? met? ruden? ? kovą ?sijung? išrinktas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Dar neapšilęs koj?, jis iš karto EK Pirmininkui Jose Manueliui Barosso paž?r? pretenzij? d?l lenk? tautin?s mažumos diskriminavimo ir pagrąsino, kad jei pad?tis nepager?s, jis ją ketina iškelti Europos Parlamente. Kaip tar?, taip padar?: suorganizavo savo vienkalbi? chorą – 10 Lenkijai atstovaujanči? parlamentar?, kurie ta pačia tema kreip?si su laišku ? EP Pirmininką Jerzy Buzeką. Ši? žygi? rezultatas – šnipštas.
Po pusmečio min?tas EP narys sub?r? jau daugianacionalinę ir netgi daugiapartinę komandą ? trij? lenk? ir vieno vengr?, kurie v?lgi pareng? tokios pačios tonacijos pareiškimą. Tačiau kad jis tapt? oficialiu EP dokumentu ir b?t? perduotas Lietuvos valdžiai, per 3 m?nesius reik?jo surinkti 368 europarlamentar? parašus. Min?ta komanda surinko 61 parašą… Rezultatas v?lgi iš ?š? raid?s.
Nusivylę EP geb?jimais vykdyti Lietuvos lenk? veik?j? reikalavimus, šie kovotojai perdav? pragariško darbo estafetę Europos Tarybos Parlamentinei asambl?jai (ETPA) ir kitam ?k?rikui? – Lenkijos delegacijos ETPA vadovui Dariuszui Lipinskiui. Jis pareng? rezoliucijos ?D?l lygi? švietimo galimybi? Lietuvos tautini? mažum? mokyklose? projekto tekstą. Tačiau jis net nepateko ? ETPA darbotvarkę ir buvo nugr?stas ? ETPA komitet? gl?dumas. V?l, jau literat?rine kalba tariant ? nes?km?.
Čia galima b?t? susimąstyti, kod?l Lietuvos lenkai iš viso skundžia Lietuvą Europai, iš kur tas ?niršis? Juk dar 1997 m. ruden? ta pati Parlamentin? Asambl?ja pri?m? Rekomendaciją Nr. 1339 d?l Lietuvos, kurioje greta kit? dalyk? pažym?ta, kad ??vairios administravimo reformos vykdomos pagal Europos Tarybos programas, teis? vartoti tautini? mažum? kalbas yra juridiškai apsaugota pagal Europos region?, arba mažum?, kalb? chartijos principus; mažum? klausimai sprendžiami laikantis abipusio kompromiso?. Asambl?ja pasveikino Lietuvą, ?tvirtinusią teisinę valstybę ir gerus santykius su kaimynin?mis valstyb?mis ir nusprend?, kad 1995 m. prad?tas monitoringas baig?si.
Panašiu metu, 1995 m. liepos 23-27 d. Lenkijos Pultusko mieste vykęs Pirmasis Polonijos švietimo forumas, kuriame dalyvavo lenk? tautin?s mažumos švietimo specialistai iš 20 pasaulio šali?, pripažino, kad geriausia lenk? tautin?s mažumos švietimo sistema yra Lietuvoje. Deja, vietoje to, kad reklamuot? Lietuvą, kaip geriausią lenk? švietimo pavyzd? visam pasauliui, Lietuvos lenk? veik?jai ?m? dar labiau keikti Lietuvos valdžią d?l ?baisios? lenk? švietimo pad?ties pačiais bjauriausiais žodžiais aukščiausiose Europos instancijose, taip pat, aišku, ir pačioje Lenkijoje.
Konfliktą aitrinti ?m?si netgi pats Lenkijos prezidentas Bronislowas Komorowskis. Pernai gruodžio viduryje jis pareišk? tik?s, kad ?Lietuva priims drąsius sprendimus ir išspręs esminius lenk? tautin?s mažumos klausimus?, tame tarpe ir švietimo. Taip pat jis pažym?jo, kad ?netrukus švęsime 20-ąsias Lietuvos ir Lenkijos sutarties metines?, ?reik?s kritiškai ?vertinti ką mums pavyko iš tos sutarties ?vykdyti, o kas, deja, liko tik popieriuje?. Nelaukdamas metini? (jos bus tik 2014 m.) gal?čiau prezidentui pasakyti, kad vykdant dabartinę Lenkijos politiką, popieriuje liko jau pats pirmasis sutarties punktas: ?Susitariančiosios Šalys kurs savo santykius… teikdamos pirmenybę tarptautinei teisei…nesikišimo ? vidaus reikalus… principams?. Kad savo šalies pilieči? švietimas yra kiekvienos valstyb?s vidaus reikalas, tur?t? žinoti ir Lenkijos prezidentas. Deja, atrodo, kad iki šiol to nežino.
Betgi gr?žkime ? Lietuvos lenk? veik?j? kasdien?s kovos lauką (turb?t pasikabinus š?k? ?be kovos n? dienos?). Sužlugus akcijoms Europos Parlamente ir Parlamentin?je asambl?joje, tie veik?jai ?m?si vienintelio likusio neišnaudoto arealo: globalin?s arba viso pasaulio erdv?s. B?tent visam pasauliui skirta Lietuvos lenk? portalo ?wilnoteka.lt? sukurta peticija, pavadinta ?Lenk? mokykloms Lietuvoje ginti? (?W obronie polskich szkół na Litwie?). Prie jos, kaip priedas prid?tas trij? puslapi? ?Atviras laiškas lenk? mokykloms Lietuvoje ginti?, adresuotas Lietuvos ir Lenkijos aukščiausiems pareig?nams, tarsi jie kartu b?t? atsakingi už Lietuvos švietimo pad?t?.
Peticija pradedama gana kraupiu stiliumi: ?Paskutiniai pranešimai iš Lietuvos Seimo… po paskutini? ?vyki? ir diplomatinio spaudimo… tai nereiškia, kad gr?sm?s n?ra…? Toliau peticijoje d?stoma, kad naujasis švietimo ?statymas kelia ?milžinišką Lietuvos lenk? visuomen?s nerimą? nes pagal naują ?statymą ?bus ?vestas prievartinis dalies dalyk? d?stymas valstybine kalba?. Pagal tok? mąstymą visus pasaulio ?statymus reik?t? vadinti prievartiniais, ne tik ?statymus, bet ir, pvz., keli? eismo taisykles su ?prievartiniu? nurodymu m?s? krašte važiuoti dešine puse, keista, kad Lietuvos lenkai d?l j? dar nesiskundžia. Kitas peticijos kaltinimas esą bus ?teisinta lietuvišk? mokykl? viršenyb? ir uždaromos lenk? mokyklos neatitinka tikrov?s. Tai gal?t? patvirtinti ir lenkai Lietuvos Seimo nariai. Bet tai galutinai sugriaut? peticiją…
Toliau – ?domiau. ?Wilnotekos? redakcija, pati parengusi peticiją, ?nutar? prisijungti? prie paraš?, rinkimo akcijos ir ?suteikti galimybę rinkti parašus ne tik Lietuvoje?. Redakcijos manymu, ?tik bendras Lietuvoje, Lenkijoje ir pasaulyje gyvenanči? lenk? protestas gali sulaikyti antilenkiškas Lietuvos valdžios pretenzijas?. Kadangi visame pasaulyje veikiančios lenk? organizacijos (j? yra 136 šalyse) gavo nurodymus pasirašyti peticiją, teoriškai tik?tina, kad ?Wilnotekos? kompiuteris sulauks apie 60 mln. paraš?, tiek, sako, yra lenk? visame pasaulyje.
Prie šios fantasmagorijos, o greičiau psichodelinio cirko reik?t? prid?ti dar keletą ?domesni? ?Wilnotekos? peticijos pasaž?: ?Lenk? mokykl? likimas liečia ne tik Lietuvos lenkus. Daug Lietuvos lenk? mokykl? absolvent?… gyvena ?vairiose pasaulio šalyse?. Na ir tegul gyvena kur nors Airijoje, bet tuomet, koks j? reikalas, kaip d?stoma Lietuvos geografija Lietuvoje? O toliau dar gražiau: ?N?ra ko steb?tis, kad Lietuvos lenkai kreipiasi pagalbos ? Lenkiją ir lenkus, gyvenančius Lenkijoje. Tai viena tauta, bendra istorija ir tradicija?.
Keista, bet š? faktą tvirtindami, ?Wilnotekos? šeimininkai užmiršo pasiži?r?ti ? Lenkijos Konstituciją, kurioje sakoma kitaip: ?Lenkijos tauta yra visi Lenkijos piliečiai?. Negi Lietuvos lenkai jau turi Lenkijos pasus? Tvirtinimas, kad jie faktiškai turi teisę kreiptis pagalbos ? kitą valstybę d?l vieno iš Lietuvos ?statym? panaikinimo sudaro toli siekiant? precedentą su nenusakomomis pasekm?mis. Ar supranta tai Lietuvos lenkai, ar supranta tai Lietuvos valdžia?
Beje, gruodžio 13 d. lenk? mitinge prie Prezident?ros jau sukin?josi neaišku iš kur atvykę vyrukai su užrašais nugaroje: ?Służba Bezpieczeństwa?. Gal čia jau buvo ta laukiama pagalba? Negi kitame, tarkim, jau rus? mitinge pasirodys vyrukai su rusiškais užrašais: ?Služba bezopasnosti? (neduok Dieve ?gosbezopasnosti?, tuomet jau šiupuliukai per nugarą nub?gt?)? Bet taip greičiausiai nebus, taip manyti verčia besikeičianti Rusijos politika. Štai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Latvijos prezidentui neseniai pasak?: Latvijos rus? reikalus turi spręsti pati Latvija, tai Latvijos, ne Rusijos r?pestis. O Rusijos ambasadorius Latvijoje dar prid?jo: gyvenant bet kurioje šalyje, reikia gerbti jos ?statymus, tradicijas, kult?rą ir kalbą, tuomet tu nesijausi čia svetimu žmogumi. Tok? poži?r? pad?jo suformuoti ir ryžtinga Latvijos švietimo politika. Ar sulauksime to laiko, kai panašius žodžius, bet jau Lietuvai pasakys Lenkijos prezidentas ir ambasadorius?
O dabar visos šios istorijos sensacija. Šią peticiją suorganizavę ?Wilnotekos? vadovai, jeigu jie b?t? privat?s asmenys, gal?t? parengti ir rinkti parašus už bet kokią peticiją, pvz., d?l v?jo energetikos pl?tros Vilniaus krašte arba kreiptis pagalbos ? užsienio valstybę d?l, pvz., Eišiški? kult?ros nam? remonto. Tačiau jeigu jie yra susiję su Lietuvos valstyb?s institucijomis ir prašo užsienio pagalbos d?l vieno ar kito vidaus ?statymo pri?mimo sutrukdymo, platina dar ir kitok? šmeižtą apie Lietuvą, tuomet tokius veiksmus reik?t? vadinti valstyb?s masto skandalu. Deja, ?Wilnotekos? vadovai Edita Maksimovič ir Valentas Voinilo yra kartu ir Lietuvos valstybin?s televizijos bendradarbiai, vedantys lenk? kalba laidą ?Vilniaus Albumas?, tiesa, ten apsiribojantys kult?ros temomis.
Ar taip gal?t? b?ti bet kurios pasaulio šalies valstybin?je ?staigoje, taip pat ir Lenkijoje, kad valstyb?s darbuotojas varyt? užsieniui šmeižtą apie savo valstybę? Niekada. Nereikia ir valstybin?s ?staigos. Jeigu Lenkijos lietuvi? mokykl? moksleiviai imt? rinkti parašus d?l lenk? kalbos egzamino reikalavim? sumažinimo, nes jis jiems per sunkus, tokias mokyklas Lenkijos valdžia tuojau pat uždaryt? ir jas paverst? lenkiškomis.
Lietuvos valdžia, vietoje to, kad priimt? reikalingus šaliai ?statymus be užsienio kišimosi, kaip kad daro visos suverenios valstyb?s, leidžiasi ? begalines diskusijas d?l keli? ?statymo straipsni? pakeitimo, nors aišku, kad jos bus bevais?s. Dar pernai Lietuvos lenk? lyderis V.Tomaševskis aiškiai pasak?, kad Lietuvos lenkai jokiomis sąlygomis nesutiks su lietuvi? kalbos egzamino suvienodinimu nei po keli?, nei po keliolikos met?, taigi niekada.
Kadangi jo partijoje joki? prieštaravim? neb?na, o lenk? mokykl? vadovai yra karščiausi šios partijos r?m?jai, toki? deryb? baigtis visiškai aiški. Bet tuomet darosi neaišku, kas Lietuvoje tvarko valstybinę švietimo politiką ir apskritai valstyb?s reikalus ? Švietimo ministerija, Vyriausyb?, ar vienos marginalios partijos vadai?
Anatolijus Lapinskas, www.DELFI.lt