Kreivėnų kaimo knygnešys

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui

Punsko metrikacijos biuro mirties metrikų knygose (1929 m. Nr. 1) užrašyta: „Tai įvyko Punske tūkstantis devyni šimtai dvidešimt devintų metų sausio aštuntą dieną, dešimtą valandą ryto. Atvyko: Juozas Staskevičius iš Trumpalio kaimo ir Petras Uzdila iš Kreivėnų kaimo, abu pilnamečiai ūkininkai, ir pareiškė mums, kad šių metų sausio šeštą dieną, penktą valandą ryto Kreivėnų kaime mirė Povilas Matulevičius, septyniasdešimt aštuonerių metų ūkininkas, ten pat gyvenantis, sutuoktinių Matulevičių Baltramiejaus ir Rožės Sakalauskaitės sūnus. Paliko našle žmoną Katrę Ruseckaitę. Akivaizdžiai įsitikinus, jog Povilas Matulevičius tikrai miręs, šis aktas atvykusiems neraštingiems [ūkininkams] perskaitytas ir tik mūsų buvo pasirašytas.

Civilinių aktų tvarkytojas /-/ [kun. J. Švedas]“

Kreivėnų kaimo knygnešys Povilas Matulevičius gimė Paliūnuose, netoli dabartinės Lenkijos ir Lietuvos sienos. (Neprieštarauja tam joks man žinomas rašytinis šaltinis.) Matulevičių Paliūnų kaime gyventa anais laikais, jų yra ir šiandien. Žmonės Povilą vadindavo Girniuku arba Poviliuku. Jis dar jaunas ėmėsi sunkaus ir reikalingo amato – akmenskaldystės. Ūkininkai norėjo turėti savo girnas, tad užsakymų netrūko. Ilgainiui jis gavo ir stambesnių darbų. Antai Punsko parapijos klebonas kunigas Simonas Norkus užsakė bažnyčiai akmeninius laiptus. P. Matulevičius padarė juos, kaip liudija laiptuose iškalta data, 1891 m. Iškalė ir du akmens indus šventintams vandeniui, jie ir dabar tebestovi bažnyčios prieangyje. Kunigas S. Norkus užsakė pas Matulevičių ir 4 akmenines šešiabriaunes piramides parapijos kapinėms – po vieną į kiekvieną kampą. Atrodo, dėl pinigų stokos ar kitų priežasčių akmenskaldys nutašęs tik dvi. Viena piramidė (apie ją šiek tiek vėliau) tebestovi prie Kreivėnų kelio ties Venslauskų sodyba, kitos likimas neaiškus. Vienų žmonių teigimu, Antrojo karo metu vokiečiai išsivežę ją iš kapų, anot kitų, galbūt ji nugrimzdusi į žemę, dar kiti mano, kad antroji piramidė – tai Punsko kapinėse stovintis keturkampis kunigo Motiejaus Simonaičio antkapis. Jis kitokios formos ir gabaritų, nes, anot žmonių, turėjęs stovėti kapinių gilumoje.

P. Matulevičius, versdamasis akmenskaldyste, užsidirbo pinigų ir nusipirko Kreivėnų kaime keletą hektarų žemės (2,8 margo), pasistatė sodybą. Vedė Trumpalio kaimo Katariną Ruseckaitę. Rašytiniuose šaltiniuose yra užuominų, kad trobelė buvusi pastatyta iš kuklaus žmonos kraičio. Kaip tikina P. Matulevičiaus anūkė Janina Burdulytė, Povilas ir Katarina susilaukė 14 vaikų. Užaugo dvi dukros ir septyni sūnūs.

Bandydami nustatyti P. Matulevičiaus gimimo ir mirties datą, susiduriame su sunkumais. Rašytiniuose šaltiniuose dažniausiai aptiksime 1840–1929 metus. Jei neklystu, pirmą kartą šią datą 1956 m. užrašė Kauno studentai ant memorialinės knygnešiui skirtos lentos. XX a. septintajame dešimtmetyje Bronius Kviklys atkartojo ją knygoje Mūsų Lietuva (III tomas, Bostonas, 1966). Vikipedijoje (http://lt.wikipedia.org) yra 1846–1929 metai, Eugenija Pakutkienė straipsnyje „Spaudos atgavimo dienai“ (punskas.pl, 2011 05 06) pateikia 1840–1922 metus, o jau kitame straipsnyje, „Kovo 16-oji – knygnešių diena“ (Aušra, 2011, nr. 6), mini 1840–1929 m. Neseniai knygnešio anūkės J. Burdulytės pastangomis Punsko kapinėse pritvirtinta antkapinė lenta, kurioje iškalti žodžiai: Povilas Matulevičius gyv. 93 m. 

Žmogus kartą gimsta ir miršta. Šios datos yra įamžinamos gimimo metrikuose ir mirties aktų knygose. Tokiuose dokumentuose pateiktos datos visiškai patikimos. Žinoma, reikia neišleisti iš akių ir tokio dalyko, kad praeityje žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pvz., norėdami, kad jų palikuonys išvengtų tarnybos carinėje kariuomenėje) užrašydavo savo vaikus keletą metų vyresniais ar jaunesniais. Netikslumų aptinkame ir XX a. antrojoje pusėje, kai gimimo liudijimai netikslūs (nurodoma keliomis dienomis vėlesnė data).

Pasitaiko netikslumų ir užrašant mirties datą. Antai Punsko klebonas kunigas S. Norkus mirė paskutinę 1912 m. dieną, o antkapinėje lentoje užrašyta 1913 m.

P. Matulevičiaus mirties aktą nesunkiai randame Punsko valsčiaus metrikacijos knygoje. Jame skaitome, kad 1929 metų sausio 8 dieną dešimtą valandą ryto Juozas Staskevičius iš Trumpalio ir Petras Uzdila iš Kreivėnų paliudijo, jog tų metų sausio 6 dieną 5 valandą ryto Kreivėnų kaime mirė 78 metų ūkininkas Povilas Matulevičius. Punsko klebono kun. J. Švedo surašytas P. Matulevičiaus mirties aktas abejonių nekelia. Remdamiesi juo, nesunkiai apskaičiuojame, kad P. Matulevičius turėjo gimti 1851 m. Ši data atrodo patikima. Reikėtų dar pabandyti surasti knygnešio gimimo aktą. Punsko valsčiaus metrikacijos skyriaus archyvuose jo nėra. Knygų originalai saugomi Punsko parapijos kanceliarijoje, į valsčių patenka tik jų nuorašai. Čia jie saugomi 100 metų, tada perduodami į Suvalkų archyvą. Punsko parapijos klebonas Česlovas Baganas 1851 m. metrikų knygoje surado Povilo Matulevičiaus (Paweł Matulewicz) pavardę. Deja, pasirodė, kad netinka gimimo vieta, įvardijami ne Paliūnai, o Graužiai. Atidžiau panagrinėję įsitikiname, kad netinka ir tėvų vardai. Taigi rašoma apie visai kitą asmenį.

Paliūniškio P. Matulevičiaus pavardės neaptinkame nei 1852, nei 1853, nei vėlesnių metų knygose. Nėra galimybės patikrinti ankstesnių negu 1851 m. metrikų knygų, kadangi jų parapijos kanceliarijoje nėra. Kas su jomis atsitiko, nežinia. Kunigas Č. Baganas užsimena, kad P. Matulevičius galėjo būti pakrikštytas Būdvietyje, kuris yra nutolęs nuo Paliūnų tik 4 kilometrus. Beje, tai neįmanoma, nes ši parapija įkurta tik 1920 m.    

 Sigitas Birgelis, punskas.pl