Kretingos bažnyčios choras Suvalkų krašte

Praėjusį saulėtą rudens savaitgalį į Punsko ir Seinų kraštą buvo atvykęs kompozitoriaus Aloyzo Žilio vadovaujamas Kretingos bažnyčios Sumos choras. Chorui ši kelionė tapo tikru žygdarbiu. Per dvi dienas įvyko 5 koncertiniai pasirodymai, buvo giedama šv. Mišiose trijose bažnyčiose.

Kretingos bažnyčios Sumos choras gieda Seinų bazilikoje

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios Sumos choras, giedantis sekmadieniais ir didžiųjų švenčių metu, savo kruopščiu darbu pasiekė aukštą meninį lygį ir jau keletą metų kviečiamas dalyvauti Šiluvos ir Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. Choras giedojo per šv. Mišias Kryžių kalne, kurias 1993 m. aukojo popiežius Jonas Paulius II. Sumos choras sėkmingai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse: Čekijoje, Suomijoje, Švedijoje. Šiuo metu chorą garsina 35 balsai, repertuarą sudaro tradicinė sakralinė muzika. Giedamos net 8 įvairių kompozitorių mišios bei lietuvių ir kitų šalių kompozitorių kūriniai.

Chorui vadovauja aktyvus mokytojas, chorų vadovas ir dirigentas, kompozitorius, muzikos kūrinių leidinių ir straipsnių apie muziką autorius, renginių organizatorius Aloyzas Žilys. Šiais metais Seinuose jis lankėsi su vyrų choru „Žilvinas“, moterų choru „Svaja“ bei vaikų grupe.

Pirmąją kelionės dieną choristai, įveikę 350 km, atvyko į Seinus. Apsilankė Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje. Seinų kunigų seminarijoje choristų laukė maloni staigmena – Kretingos bažnyčios choro pasirodymas atidarė XII diecezijos susitikimų koncertą. Kretingiškių giesmių klausėsi Elko vyskupas Jerzy Mazur, Lietuvos konsulas Seinuose Liudvikas Milašius, Seinų miesto burmistras Jan Stanisław Kap. Šurmuliuojant šventei buvusios seminarijos patalpose ir Seinų bazilikoje, tą popietę ne kartą aidėjo Kretingos bažnyčios choro atliekamos lietuviškos giesmės.

Kretingos bažnyčios Sumos choras prie vysk. A. Baranausko paminklo

Paklaidžioję seminarijos koridoriais, kuriais vaikščiojo čia besimokę Vincas Kudirka, Vincas Mykolaitis-Putinas, prelatas Mykolas Krupavičius, Jonas Totoraitis ir kt., choristai apsilankė šalia esančioje Seinų bazilikoje. Pagerbdami iškilią Seinų vyskupo Antano Baranausko asmenybę, prie jo kriptos sugiedojo giesmę.

Tęsdami kelionę svečiai užsuko į buvusį Vygrių kamaldulių vienuolyną. Vakarėjant keliautojai atvyko į Lenkijos lietuvių sostine tituluojamą Punską. Čia prieš vakarines pamaldas aplankė „Senosios klebonijos“ muziejų.

Krasnagrūdoje

Pirmoji kelionės diena baigėsi šv. Mišiomis Punsko bažnyčioje ir koncertu. Koncerto metu publika šiltai bendravo su choro vadovu Aloyzu Žiliu, kuris žiūrovams pristatė ne tik Kretingą, bet ir garsiuosius Šiluvos atlaidus, Kryžių kalną ir kt. Publika turėjo retą progą išgirsti žemaičių kalba atliekamą giesmę, kurią išgirdusi sakė, kad suprato tik vieną žodį – Marija.

Sekmadienis prasidėjo šv. Mišiomis ir koncertu Žagarių bažnytėlėje. Po koncerto kun. Bernardas Augaitis kartu su parapijiečiais choristus pakvietė į Česlovo Milošo šeimai priklausiusį dvarą Krasnagrūdoje. Nobelio premijos laureato, Lietuvoje gimusio ir lenkiškai rašančio Česlovo Milošo svajonė buvo, kad šiame centre žmonės mokytųsi tiltų tarp tautų statymo meno.

Aplankę šį įdomų ir modernų centrą, choristai sugrįžo į Seinų baziliką, kurioje 13.00 val. giedojo atnašaujamose lietuviškose mišiose.

Šv. Mišių metu Punske ir Seinuose chorui talkino vargonininkė Olivija Kundrotaitė. Koncertuose atliekamos a capella giesmės sujaudino ne vieną klausytoją, kai kurie jų skubėjo įrašyti giedamas giesmes į mobiliuosius telefonus. Koncertus užbaigdavo choro ir publikos kartu atliekama giesmė „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“.

Paskutinis – penktasis kretingiškių pasirodymas įvyko Klevų kaime, piliakalnio, apsupto ežerų Klevo ir Klevaičio, papėdėje. Čia vyko Baltų vienybės dienos minėjimas.

Į Punsko ir Seinų kraštą dažnai atvyksta Lietuvos aukšto rango politikai, mokslininkai, koncertuoja žymūs atlikėjai, tačiau profesionalūs bažnytiniai chorai atvažiuoja retokai. Kretingos bažnyčios Sumos choras kartu su vadovu, kompozitoriumi Aloyzu Žiliu Lenkijos lietuviams dovanojo ne tik negirdėtas profesionaliai atliekamas giesmes, bet ir pakilią nuotaiką.

Gražina Bukauskaitė-Banienė