Spalio 30 d. Marijampolėje buvo paminėtos knygnešio, švietėjo, Sibiro tremtinių sielovadininko kunigo Kristupo Marijos Švirmicko MIC 200-osios gimimo ir 120-osios mirties metinės.
Vidudienį kunigo gimtinėje, Varnupių kaime, buvo atidengtas ir pašventintas paminklas-koplytstulpis (skulpt. Algimantas Sakalauskas), o vėliau Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje atnašauta šv. Mišias.
Pagrindinė renginio dalis – tarptautinė konferencija – vyko Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje.
Konferenciją atidarė Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos vicepirmininkas Kęstutis Subačius. Susirinkusius sveikino Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys ir marijonų veiklos istorijos tyrinėtojas dr. kun. Jan Kosmowski MIC iš Lenkijos.
Pranešimus skaitė Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro generalinis direktorius Valdas Kubilius („Kunigas Kristupas Marija Švirmickas – knygnešys, švietėjas, Sibiro tremtinių sielovadininkas“), Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. kun. kan. Kęstutis Žemaitis („Marijampolės marijonai 1831 ir 1863 m. sukilimuose“), Marijampolės marijonų gimnazijos mokytoja Loreta Tolkovienė („Marijonų vienuolijos edukacinė veikla 1918–1940 m.“), Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas kun. teol. lic. Andrius Šidlauskas MIC („Pirmosios sovietų okupacijos ir nacių okupacijos laikotarpių marijonų vienolijos sielovadinė veikla“) bei Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius ir vyriausiasis redaktorius Sigitas Birgelis („Kova dėl lietuvių sielovados Seinijoje“).
Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro generalinis direktorius Valdas Kubilius
Kristupas Švirmickas gimė 1814 m. didikų šeimoje, Varnupių kaime, netoli Marijampolės. Dalyvavo 1831 metų sukilime, kelis kartus buvo sunkiai sužeistas. 1832 m. įstojo į Marijonų vienuoliją Marijampolėje. Studijavo Varšuvos ir Karaliaučiaus universitetuose. Baigęs mokslus sugrįžo į Marijampolę. 1837 m. Seinuose buvo įšventintas kunigu. 1846 m. už knygnešystę suimtas ir kalintas. 1852 m. ištremtas į Sibirą (Irkutską). Po amnestijos atsisakė grįžti į Tėvynę ir pasiliko tarnauti Sibiro tremtiniams. Buvo nuolatinis Irkutsko klebonas, Sibiro lietuvių, latvių, lenkų, baltarusių, estų tremtinių katalikų sielovadininkas.
Visą gyvenimą buvo be galo kuklus, atsisakė pasiūlymų tapti Mogiliavo arkivyskupu. Mirė 1894 m. lapkričio 30 d. nuo sužalojimų, padarytų nežinomų užpuolikų. Palaidotas Irkutsko nusipelniusių irkutskiečių panteone. Sovietmečiu kapai ir panteonas sunaikinti ir paversti Irkutsko centriniu kultūros ir poilsio parku.
sb, punskas.pl