Dalis Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventų kiekvienais metais rinkdavosi studijas Lietuvoje. Juolab kad Lietuva savo tautiečiams, gyvenantiems už šalies ribų, sudarydavo skatinamąsias stojimo ir studijų sąlygas. Tokia Lietuvos politika įprasmindavo lietuviškų mokyklų Punske ar Seinuose buvimą.
Šiais metais studijas Lietuvoje pasirinko patys geriausi Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai. Deja, jie nebuvo priimti. Kas atsitiko? Jų Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais.
Abitūros egzaminų rezultatų verifikavimo į Lietuvos vertinimo sistemą sąlygos ir koeficientas pasikeitė gegužės 22 d., kai Lenkijoje abitūros egzaminai jau ėjo į pabaigą. Pirmieji egzaminai prasidėjo gegužės 5 d., o baigėsi 27 d. Taigi Studijų kokybės vertinimo centras pakeitė reikalavimus, kai patys absolventai jau negalėjo rinktis ir ką nors keisti – žaidimo taisyklės buvo pakeistos žaidimui besibaigiant.
Kita vertus, neįtikėtina pasirodė tai, kad viena absolvenčių, paskambinusi Studijų kokybės vertinimo centrui, išgirdo: „Džiaukitės, kad jums paskaičiavome svertinį koeficientą 0,5, o ne 0,3. Mes jus patraktavome, kaip Lenkijoje būtų patraktavę.“
Kyla klausimas, kas nusprendžia, koks koeficientas bus pritaikytas. Negi vienas asmuo pagal savo nuožiūrą, nuotaiką ar nusiteikimą Lenkijos lietuvių atžvilgiu? Pagaliau sužinojome, kad nei ministras, nei Lietuvos aukštųjų mokyklų asaociacijos bendrajam priėmimui organizuoti pirimininkas neturi galimybės patikrinti, kas priima tokius sprendimus bei kuo vadovaujasi juos priimantis asmuo. Viena aišku, kad tie, kurie š. m. baigė Punsko lietuvių licėjų ir pasirinko studijas Lenkijoje ar užsienyje, sėkmingai įstojo, o tie, kurie pasirinko studijas Lietuvoje, kur jiems buvo aiškinama, kad Lietuva sudaro puikias sąlygas lietuviams studijuoti, jaučiasi apgauti.
Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas kartu su Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventais rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į Lietuvos diplomatus Lenkijoje, prašydami išspręsti iškilusią problemą stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Tokie sprendimai kenkia ne tik tiems asmenims, kurie šiemet nebuvo priimti studijuoti, tačiau ir visai Lenkijos lietuvių bendruomenei. Punske 58 metus veikiantis lietuvių licėjus gali pasirodyti esąs niekam nereikalingas.
Ilgalaikę ir gerai apgalvotą politiką savo tautiečių Lietuvoje atžvilgiu jau kelis dešimtmečius sėkmingai vykdo Lenkija, tam tikslui įsteigusi net Balstogės universiteto filialą Vilniuje.
Irena Gasperavičiūtė, punskas.pl
Nustokit rašyti pagiras Suvalkų mokykloms. Toki Jūsų plurpalai yra apgailėtini ir daro didelę žalą moksleviams. Suvalkuose, Seinuose, Punske mokymo lygis yra toks pat, tik lietuviškose mokyklose mokiniams mokytis yra didesnis krūvis (pav. lietuvių kalba ir pan.). Tragedija yra ta, kad pats girdėjau, kaip Punsko lietuvškos mokyklos mokytojas kaltino savo mokinius, kad nenori jie mokytis. Kai jo užklausiau, kodėl tokius „balvonus“ praledžia į sekančią klasę nieko neatsakė. Punske galima rasti pavyzdžių, kad mokytojo (jos) vaikas mokėsi ne Punske, o Suvalkuose. Aš čia gyvenu daug metų ir nei karto negirdėjau iš miestiečių kaltinimų mokytojams, pasityčiojamų iš mokyklų. Lenkijoje studijuoja daug lenkų gyvenančių kitose valstybėse. Kaip jie mokosi čia, jeigu savo šalyje nesimokino lenkiškai? Pav. nuo Misko lenkaitė norėjo studijuoti mediciną, bet visiškai nemokėjo kalbos, todėl Balstogėje metus laiko mokėsi lenkiškai , paskui buvo priimta ir laimingai baigė studijas. Ar girdėjot, kad kažkoks „kraštietis“ tiems savo tautiečiams priekaištautų,kaltintų, tyčiotusi?
iš tiesų, nėra reikalo diskutuoti, Ona, jeigu manai, kad objektyvus vertinimas ir konstruktyvi kritika yra ‘savo lizdo dergimas’. Beje, manai, kad labai pedagogiška mokinių akyse kaltinti Lietuvą, neva mus apgavo (vide: straipsnio pavadinimas). Niekur nerašiau, kad mokiniai yra netinkami studijuoti lietuvoje, rašiau tik, kad mūsų krašte nusistovėjo negera tradicija nesimokyti nes ir taip kaip nors praslystama į studijas. Bet tai atsiliepia mums patiems, nes kas trečias maždaug grįžta po metų, kitų,. nes neišmoksta mokytis licėjuje, ir nesupranta, ko iš jo reikalaujama.
Tad gal reikėtų visiems keisti požiūrį ir į mokslą, ir į tai, kas svarbu mums mūsų krašte, kad viskas neprasidėtų ir nesibaigtų lietuviškoms kaimų lentelėmis ir trijų dienų linksmybėmis pes Žolinės atlaidaus
Kraštieti, pelėda, kodėl su tokia panieka žiūri (manau, tai vienas asmuo dviem slapyvardžiais rašinėja) į tą jaunimą? Taip apibendrintai į visus su vienoda panieka? Net nesmagu. Tarytum neapkęstum viso šito krašto ir visko, kas su juo susiję, visų šitų žmonių… Daugiau nebediskutuosiu. Baigiau. Viskas jau parašyta, reikia tik norėti išgirsti.
Dar kartą trumpai, nematau čia jokių kaltinimų ar reikalavimų, kuriuos bandai iškelti į pirmą vietą, tik norą, kad būtų aiškios taisyklės stojant į Lietuvą. Sunku tai suprasti? Tai yra labai normalu ir pagrįsta. Beje, jau pagrindinėse mokyklose labai svarbu yra paaiškinti vaikam, kaip ir už ką bus vertinami. Jei mokytojas nesilaiko taisykių jis praranda pasitikėjimą vaikų akyse ilgam. Paskui sunku tai atitaisyti.
Vieni mato pusiau pilną stiklinę, kiti pusiau tuščią.
Apskritai, aš nematau reikalo viešai dergti savo lizdo. Geriau, ką nors nuveikti. Beje, matau ne tik tuos bendruomenės narius, kurie naktimis cigaretes per sieną varinėja, ar po pusės metų grįžta „po studijų“. Bet ir tuos, kurie dėstytojauja Vilniaus ar Kauno universitetuose arba mokosi doktorantūroje. Šiuo metu pažįstu bent keletą tokių. Man šitie svarbesni negu anie. Jeigu matyčiau mūsų bendruomenę taip, kaip tu ją čia pieši, negalėčiau čia gyventi. Reikėtų kur nors bėgti. Bet kam apskiritai žiūrėti į tuos žmones, į jaunimą, su tokia panieka? Neva jie visi nuo jaunystės napagydomi cinikai… Tada darykim ką nors, kad būtų kitaip, auklėkim, eikim dirbti į mokyklas, būkim mokyklų direktoriais, organizacijų pirmininkais ir keiskim…
Beje, Pelėda, perdedi su ta parama iš Lietuvos. Niekas nei reikalauja, nei reketuoja. Tačiau norime, kad būtų aiškus žaidimas. Jei remia, tai remia, ir visi tai vertina, jei keičia paramą, tai keičia – turi būti aiškumas. Pvz. šiuo metu „Žiburį“ irgi remia, jei vieną dieną nustos – 100 mokinių išsivaikščios namo. Jei bus toks politinis sprendimas, gerai…
Ona, gaila, kad nepasidomėjei absolventų rezultatais, ypač tų, kurie pateikė paraiškas į mediciną. Tada gal nereiukėtų mėtytis kaltinimais Lietuvai, kad nuskriaudė jaunimą.
Tai pirma. Antra, perskaityki informaciją iki galo_ visi kurie pateikė paraiškas, bus priimti studijuoti Lietuvoje, ir tai ne „kur nors“, o geriau, nes būtent tų dviejų balų dėka jie pateko į geresnes studijas, nei kad galėjo pagal mokymosi rezultatus.
Tikiuosi, kad Tu Ona, nesi mokytoja(as), nes liūdna būtų žinoti, kad mūsų mokytojai teigia, jog neverta siekti geresnių rezultatų (laikyti išplėstinį egzaminą).
Ir nereikia varyti demagogijos, kad be tų superlengvatų sužlugs Punsko licėjus. Buvo jis, kai dar nieks nesvajojo apie studijas Lietuvoje, bus ir toliau, juk gal nėra taip blogai su mumis, kad einama į Punsko licėjų tik dėl to, kad tikimasi įslysti kur nors ė mediciną Lietuvoje, nors tam neturima jokių gabumų ir gebėjimų
Ona, be abejo,jie KUR NORS Lenkijoje būtų patekę , bet ne į mediciną. Gal į Suvalkų ar Olecko ‘universitetus“,
Jei kas nori studijuoti mediciną, turi tam ruoštis per visą licėjų, juk nėra taip, kad iš vakaro sugalvoja o antryt jau rašo paraišką, kad studijuos mediciną.
Kodėl negirdi to, ką sakau: kad žemas mokslo lygis bei jau nusistovėjusi tradicija Punsko licėjuje mums nėra į naudą, kaip lietuviams, kaip bendruomenei?
Kaip ir tai, kad tik kurčias ar blogos valios žmogus gali tikinti, kad tie DU PAPILDOMI BALAI nėra parama mūsų krašto absolventams. Tai yra didelė parama, kuri suteikia mums privilegijuotą poziciją, lyginnant su Lietuvos jaunimu iš tokios pat gilios provincijos, kaip ir Punskas.
Kol nesuprasime,kad esame išskirtini tik tiek, kiek pasiekiame patys,( su mums teikiama ženklia finansine bei moraline parama iš Lietuvos(prisiminkime, kad pastatė Seinų Žiburio mokyklą, kas finansavo Punsko licėjaus mokslo priemones ir tt, jau nekalbu apie studentų stipendijas,v ien dėl to, kad yra Lenkijos lietuviai) ,būsime ir toliau ‘sekmadieniniais lietuviais.
Beje, kodėl dauguma Lietuvoje studijuojančių nenori susilietuvinti pavardžių , o kai kas dar vaizduoja užsieniečius lenkus“?Arba kalba kažkokiu nesuprantamu žargonu? Ar tai irgi per dideli mums reikalavimai?
Pelėda, betgi iš kur tokios informacijos? Tai netiesa, kad kas antras po pirmo semestro „baigia“ studijas. Tikrai tokių yra mažuma – vienas kitas. Tai natūralu. Ne visi įstoję į aukštąsias mokyklas baigia studijas – visur taip yra. Kartais mokykliniai šešetukininkai nebaigia.
Taip, žinau, kad užsienio lietuviai gauna du papildomus balus. Ir apskritai, per ilgus metus priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas buvo labai ryški ir akivaizdi parama mūsų kraštui.
Jei norima tokios paramos atsisakyti ir padaryti sąlygas vienodas su visais Lietuvoje, gerai. Žinoma, galima. Bet tada taip reikia ir padaryti, ir taip pasakyti. O ne manipuliuoti su rezultatų perskaičiavimu.
Nepažįstu visų tų absolventų, netikrinau jų rezultatų, nes tai ne mano užduiotis. Bet neabejoju, kad jie būtų kur nors patekę į studijas Lenkijoje, jeigu iš anksto būtų žinoję rezultatų skaičiavimo sąlygas Lietuvoje.
Ona, perskaityki dar kartą informaciją- mūsų absolventai (kaip ir kiti užsienio lietuviai) gavo PAPILDOMUS DU BALUS, jų negavo Lietuvos provincijos mokyklas baigę absolventai. Tai ne parama?
Ir pati pasidomėki, kokius abitūros egzamino rezultatus turėjo kai kurie, kurie norėjo studijuoti mediciną.
Išplėstinio lygio Punske nieks nesirenka, nes ‘neapsimoka’ (suprask: ir taip studijuosiu Lietuvoje, kur noriu). Pav, kai į medicinos studijas pretendavusieji už abitūros egzaminą iš biologijos gavo mažiau nei 50 proc. Ir kalbu ne apie išplėstinį lygį, o pagrindinį.
Ar ne todėl kas antras mūsų absolventas, įstojęs į studijas būtent dėl lengvatų, po semestro ar metų jas jau baigia? Manote, kad šito šmm nežino ir nesupranta?
Jau pats laikas ir Punske suprasti, kad mokytis reikia ir verta.
Taip, labai lengvai paneigiu viceministro žodžius: jie laikė valstybinį egzaminą. Kitokių abitūros egzaminų Lenkijoje nėra. Pagrininio lygio egzaminas yra pagal bendrąsias programas, o išplėstinio lygio yra daugiau negu benrosios programos numato. Iki šiol Lietuvoje galiojanti stojimo sistema ne tik neskatino rinktis išplėstinio lygio egzamino, bet atvirkščiai – stojant į Lietuvą tai buvo nenaudinga. Jeigu pagrindinio lygio rezultatai būdavo 98 proc., o išplėstinio 56, tai jiems skaičiuodavo 56 proc, o jei nebūtų laikę išplėstinio būtų gavę apie 95 proc (už pagrindinį). Todėl tie, kurie stojo į Lietuvą nelaikė išplėstinio lygio, šiemet taip pat. Priėmimo sąlygos buvo pakeistos gegužės 22 d., o abiturientai apie tai, kokį egzaminą laikys, turėjo pranešti jau vasario mėnesį. Gegužės 22 d. jie jau buvo baigę beveik visus egzaminus.
Nemanau, kad Lietuva viską mums turi duoti, anaiptol, ir prašau, nekaltinti nebūtais dalykais. Bet taip pat nemanau, kad šitoks priėmimo sąlygų kaitaliojimas yra sąžiningas mūsų konkretaus jaunimo atžvilgiu. Nes nukentėjo konkretūs žmonės, todėl ir reikia juos apginti, nes ir Tu, Pelėda, ir ministras nei juos pažinodami, nei žinodami jų mokymosi rezultatus, paprasčiausiai įžeidinėjat. Nežinau, ar jie tobuli. Gal ir ne. Bet nereikia nei jų apgaudinėti, nei juolab įžeidinėti. Tikrai žinau, kad kai kurie iš jų yra patys geriausi mokiniai ir jų mokymosi rezultatai yra puikūs. Nemanau, kad jie to nusipelnė, kad apie juos būtų kalbama, kad jie šito verti, kad „jie dvejetukininkai, kad niekur nebūtų įstoję“. Kokiu pagrindu taip tvirtinate? O ar jie ateityje bus dori, sąžiningi lietuviai ir naudingi ir mūsų kraštui, ir Lietuvai, ateitis parodys. Bet gal ne laikas juos dabar nurašyti, ar teisti.
Grįžtant prie viceministro pasisakymo: apie jų rezultatus galėtumėm kalbėti, jeigu būtų aiškios priėmimo sąlygos ir aiškūs rezultatų konvertavimo kriterijai. Taigi tų kriterijų ir kaip jie buvo pakeisti niekas neperžiūrėjo. O balų skaičius nuo jų ir priklausė. Jeigu viena moteritškė iš Studijų kokybės vertinimo centro pasakė: „Džiaukitės, kad paskaičiavom jums 0,5 kooficientą, nes galėjom paskaičiuot 0,3. Patraktavom jus, kaip Lenkijoje būtų patraktavę.“
O Lenkijoje kiekvienas universitetas skaičiuoja skirtingai, nes nėra bendro priėmimo, taigi ir tas kooficientas yra skirtingas, tačiau būna aiškus prieš laikant egzaminus.
Taigi, Pelėda, žinau, mūsų licėjaus ir kitų mokyklų trūkumus, žinau, kur nepadaryti namų darbai, žinau, kad mums irgi reikia pasitempti. Bet šį kartą ne čia problemos esmė. Gal Tu kitą kartą galėtum daugiau įsigilinti į problemos esmę, o ne sekti paskui Vaitkaus manipuliacijas. Matyt, Vaitkum daugiau pasitiki nei savos bendruomenės vadovais – tai kiekvieno teisė pasirinkti.
Visi Punske iesko tik kaip viska padaryt lengviau, be savo ideto darbo. Licejuj didelis demesys skiriamas koncertams, eilerasciu skaitymams, teatrui ir sportui. )gerai, ugdom lietuvybe, bet cia kiekvieno pasirinkimas ar tu nori sokt ir dainuot ? ) „eik i punsko liceju tai istosi i Lietuva“ sake. Tai kaip galima turet motyvacija mokslui ar kam nors dar , jai uztenka islaikyt pagrindio lygio brandos egzamina ir sudet dokumentus ten kur nori ir vat istoji. Lietuvoj vaikai mokos , sunkiai dirba, ir laiko Valstybinius egzaminus jai nori stot i universitetus, o ne mokyklinius. Su pagrindiniu lygiu Punsko absolventai gali stot tik i kolegijas.
Iš BNS pranešimo :
(…)Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus tuomet BNS sakė, kad Lietuvoje studijuoti norėjusiems Punsko licėjaus moksleiviams buvo sudarytos sąlygos pretenduoti į programas pagal tikslinį finansavimą, o į didelės konkurencijos susilaukiančias medicinos, odontologijos specialybes pretendavę moksleiviai turėjo per žemus konkursinius balus.
„Mes sudarėme galimybę jiems įstoti per tiksliniu būdu skiriamas stipendijas į tas kryptis, į kurias leidžia jiems įstoti. Mes peržiūrėjome jų pageidavimus, turiu pasakyti, kad iš tikro jie buvo labai ambicingi, medicina ir taip toliau, tačiau su tokiais baigiamųjų darbų rezultatais, kokius jie turėjo, jie ir pačioje Lenkijoje negalėtų įstoti. Jie nelaikė valstybinio egzamino. Studijų kokybės vertinimo centras konvertavo pagal schemą, kuri patvirtinta ministro įsakymu. Kaip lietuviai, gyvenantys užsienyje, jie gavo du pridėtinius balus, bet to nepakako, kad jie įstotų į medicinos studijas“, – BNS sakė R.Vaitkus.“
Ona, Tadai ir kiti: paneikite nors vieną viceministro teiginį, tada galėsime DALYKIŠKAI KALBĖTIS.
Labai keistas jūsų lietuvybės stiprinimo suvokimas: nejau ‘važiavimas’ lengvatomis ir privilegijomis stiprina mūsų krašto lietuviškumą?
Beje, kaip ir keiksnojimas Lietuvos, kiekviena proga, kai tik ko nors negauname, ko užsiprašome, pravardžiavimas lietuvių ‘spaliais’ ir ‘sovietais“ ? Beje, to sovietinio palikimo tų rėkaujančių galvose ne kiek mažiau, nei Lietuvoje.
Pasiskaitykite savo komentarus, kur šitaip rašote apie Lietuvą.Ar yra pagrindo šitaip užgaulioti?
Kodėl aiškiai neparašote, kad ir taip mūsų krašto jaunimas gauna PAPILDOMAI du balus, kurių negauna koks nors abiturientas iš varėnos ar Kalvarijos. Ar tai nėra pakankama parama ir pagalba? O stipendijos, kurias gauna visi?
O gal į save pažvelkime kiek kitaip: ar sugebėsime išlaikyti Punsko licėjų, ar jis bus reikalingas, jeigu nekelsime jo mokymo lygio? Ne paslaptis juk, kad jau dabar vis daugiau gimnazijos absolventų išeina mokytis į Suvalkus, nes žino, kad ypač tiksliųjų mokslų lygis Punske yra žemas. Tai gal pradėkime reikalauti iš savo mokytojų ir vaikų, užuot keikę Lietuvą, kad to ar ano mums neduoda.
Kraštieti, perskaityk pirmo savo komentaro pirmą sakinį ir suprasi, kad visa kita, ką rašei yra totali nesąmonė.
Krastieti, o Tu rasytum isplestinio lygmens egzamina jei turetum galimybe istoti su pagrindiniu lygmeniu?
Pelėda, tai jau nuo šiemet uždarykim visas lietuviškas mokyklas, nes tai ne perspektyvu. Tai irgi apsimetinėjimas, nes jas, jei ne dabar tai po kokių n-dešimt metų tikrai uždarys.
Ar tu iš Pavalkio partijos, kad lygiai su juo įžeidinėji tą jaunimą? Iš kur tokie įgaliojimai?
Pelėda, o Tu dirbi Punsko licėjaus mokytoja, kad taip viską žinai? Kiek pykčio ant to jaunimo! Ir dėl ko?
Kokia demagogija!
Tikrai negražu klaidinti skaitytojus, nes kaip tik tarp tų nepriimtų yra ir patys geriausi absolventai, kurių vidurkis 5,5 (šešiabalėje sistemoje).
O kiek grįžo nebaigę? Ne daugiau nei kitų mokyklų. Taigi nereikia perdėti. Nesuvokiu, Pelėda, ką nori pasakyti ir ko pasiekti tokiais komentarais. Maždaug – mano vaikas studijas baigė, tai užtenka, dabar kitiems uždarykim kelią? Hm… A, mano vaikas geresnis nei kitų vaikai… Įdomu.
nesielvartaukite, gi išsireikalavote (tai galima pavadinti ir reketu)- visi priimti į studijas, net ir tie dundukai, kurių gebėjimai yra žemiau dvejeto.( šiaip jau, kai kurių ambicijos ir savikritikos stoka viršija sveiko proto ribas- dvejetukininkai pretenduoja studijuoti mediciną).
Tai va, toliau tęsime šitą apsimetinėjimą, lietuvybė išgelbėta, ane?Na ir kas, kad Lietuvoje baigę mediciną Suvalkų ligoninėje lietuviškai neprašneka,.
Tadai, ir Ona, išsigelbėti galime tik patys, juk niekas be mūsų neatliks ‘namų darbų“- vaikus augina tėvai, auklėja ir moko mokytojai. Dabar visi vienu balsu spygauja_ kalta Lietuva, Bet nieks nepasako, kad gal ir mes patys kalti? Net prašalaičiui žinia, kad nuo tam tikro laiko Punsko licėjuje nėra ‘mados’ mokytis, net gabūs mokiniai nesistengia, nes neturi motyvacijos. Gi buvo taip, kad kiekvieną dunduką priimdavo į studijas Lietuvoje. Kitas reikalas- ne paslaptis, kiek tokių grįžo po vieno ar dviejų semestrų, o kiek dar įstrigo visokiuose ‘bizneliuose’ .
Tadai, va būtent, Tu tiesiai į dešimtuką.
Kraštieti, jei Tu, kaip katalikas, nesi už eutanaziją, tai kodėl apie mūsų sergančią bendruomenę taip kalbi? Bandykim dar keltis. Bet mums jau reikia pagalbos, o ne tokių veiksmų…
kraštiečiui. Lietuva savo tokiais veiksmais prie tos agonijos prisideda dar labiau. Susidaro įspūdis, kad iš vienos pusės lenkai viską daro, kad mūsų neliktų, o iš kitos pusės Lietuva.
Ona, deja, esu teisus. Pasikalbėki su licėjaus absolventais- jie Tau tą patį patvirtins, kad Punske ‘neapsimoka’ mokytis, nereikia stengtis, nes jeigu ne Lietuva, tai „Suvalkų universitetai… Na, o jeigu mūsų lietuvybė tiek tvirta, kiek mums ‘apsimoka’ būti lietuviais, tai jau ne tik liūdna, bet tragiška. Gal tada geriau šitą agoniją sutrumpint, ir neagaudinėt, njei savęs, nei kitų?
Kraštieti, neteisus esi ir tiek. Deja, tavo informacijos pletkų lygio.
aišku, negerai, kai mokslo metų pabaigoje, ne pradžioje, keičiama priėmimo į studijas tvarka. Tai nekorektiška ir nepateisinama.
Tačiau yra ir kita mūsų asbsolventų studijavimo Lietuvoje pusė: iki šiol nereikėjo ne tik kad pasistengti, bet net ir padoriai mokytis, kad būtum priimtas į studijas LT. Kur matyta, kad pav.į mediciną stodavo (ir būdavo priimami) Punsko licėjaus absolventai, kurie pav. nelaikė išplėstinio biologijos egzamino, nes ir taip tų papildomų balų dėka užsitikrindavo sau vietą. Tai irgi netvarkoj.
Iš dalies kaltę turi prisiimti ir licėjaus mokytojai, kurie (kai kurie) patys aiškino, kad esą, neverta persistengti ir ruoštis vienam ar kitam dalykui, laikant išplėstinį abitūros egzaminą. Mokiniai žino, kokie mokytojai šitaip patarinėjo, ir dabar tegul tie mokytojai jiems į akis pažiūri.
O ir kai kurie mokiniai labai ciniškai elgėsi- pav.pasakodavo, koks esa Lietuvoje žemas studijų lygis, ir kad Lenkijoje aukštesnis. Tai dabar tegul pabando savo jėgomis įstoti į mediciną Lenkijoje, tai sužinos, kad dėl gražių akių ten nieks nepriima į studijas.Beje, nereikia pasakoti pasakų apie tai, kad dabar visi tie nepriimti į Lietuvą galėjo įstoti į Lenkijos universitetus. Na, nebent į Mazurski ‘uniwersytet’ Suvalkuose ar Olecko ‘universitetą“.
Dabartinė Lietuvos Švietimo ministerija yra apgailėtina politiniu ir lietuviškos tapatybės sklaidos atžvilgiu,o kai kurie vadovaujantys pareigūnai mažai kompetentingi.Tad,kokie vadovai-tokie ir sprendimai.Minėtas svertinis koeficientas,mano galva,visiškai nebereikalingas,nes teisingai nenustato absolvento pasiektų mokslo rezultatų kokybės.Čia Lietuva galėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu,kuris parodo kaip rūpinamasi savais tautiečiais gyvenančiais kitose valstybėse.