Apie pagonis, laukinius ir tai, kas esame iš tikro.
?Privati valda?. Š? užrašą esate matę kiekvienas. Ir ne kartą. Ko gero, sp?jote juo ir pasipiktinti. O aš sakau ? reikia džiaugtis.
Nori pažinti žmog? ? ži?r?k, kaip jis gyvena. Nori pažinti tautą ? klausyk, kaip ji kalba. Ką byloja užrašas ?privati valda?? Jis ? tolimas spindulingosios m?s tautos praeities atminimas. Ir gair?s šviesios ateities, kurią gal?tume drauge sukurti. O tiksliau ? atkurti. Teb?na mums žodis ?valda? savotiškas langas. Langas ? praeit?. Ži?r?dami pro j?, matome b?gant? laiką. Štai iš užmaršties ?k? išnyra baltasis vytis. M?s? tautos simbolis! Ar tik ? simbolis? Vyti, vyti, kas tu?
J?s visiškai teis?s. Vien vaizduote negalime kliautis. Pasitelkime prie vaizd? dar ir kalbą. Pradžiai pasakysiu, kad kalboje svarbiausi veiksmažodžiai. Kalbininkai, tyrin?dami žodži? kilmę, vadovaujasi aibe taisykli?. Viena svarbiausi? ? žodis priklauso tai kalbai, kurioje yra tos pačios šaknies veiksmažodis. Kas toks yra vytis, sužinosime v?liau. Dabar gi gr?žkime prie ?valdos?. Koki? žodži? ta pačia šaknimi dar turime? Valda ? valdovas ? valdyti. Veiksmažodis yra? Yra. Vadinasi, žodis lietuviškas. Puiku! O dabar pasidairykime po kaimyn? german? žodyną. Pavyzdžiui, ką jums primena vokieči? ?wald?? Ar tik ne ta pati valda, tik be gal?n?s? Vokiškai ?wald? ? miškas. Negi iki susitikimo su pagonimis lietuviais iškilieji kryžiuočiai mišk? nematę? Panašu, kad ne.
V?lei prašyčiau atminti, jog žodis ?valda? mums ? savotiškas langas. Langas ? praeit?. Štai, iš paukščio skrydžio regime viduramži? Lietuvą. Kokia ji? Žalia. Pilna mišk?. Ne?žengiam? mišk?. Švent?j? giri?. Viduramži? Vokietijoje toki? jau nelikę. O gal n? b?ti nebuvę. Nes didžiulis skirtumas tarp miško ir girios. Ir tik lietuviu gimęs tąj? skirtumą savu krauju jausi. Miškas ? tai medžiai. Giria ? tai šventov?. Šventa tai, kas gyvyb?s, energijos pilna. Kas byloja ir kalba. Lietuviui medžiai kalb?jo. Jam bylojo visa, kas jo gimtojoje žem?je augo. Ar tai d?l to jis ? išskirtinis? Ir taip, ir ne.
Išskirtinis vien savu pasirinkimu visa serg?ti, globoti, ganyti. Jis ? lietuvis ? meil?s saitais su visa kuo susisiejęs. Ir už tai pavadintas pagoniu! Bet argi tatai taip jau blogai? Lietuvis iš tikro gan?. Tik ne gyvulius. Jis gan? ? r?pinosi savąja žeme ir tuo, kas ant jos ir joje buvojo. Jis ją gaub? savąja meile, tod?l buvo mylimas. Šia prasme jis buvo išrinktasis. Argi kryžiuoči? atneštas Kristus nebuvo ?išganytojas?? Jis pats sak? at?jęs ganyti paklydusi? Izraelio nam? avi? (t. y. – žyd?). Mano pavartotas ?ganyti? globos prasme ? ne iš piršto laužtas. Toje pačioje Biblijoje rašoma: ?Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.? Lygiai taip nieko nestigo lietuviui. Nors niekas jo negan?. Jis pats buvo ganytojas. Jis pats sau buvo viešpats. Kristus buvo ganytojas Izraeliui. O Lietuva tam tur?jo vyt?.
Taigi vytis buvo valdovas. Valdovas ? ne ši? laik? samprata. Ar kada susimąst?te, kod?l vytis baltas? Ir kod?l jis ant žirgo? Visose tautose visame pasaulyje balta yra skaidrumo, skaistos spalva. Kadangi skaista vis? pirma prasideda dvasioje, balta žymi ir dvasingumą. Mes baltai spalvai apib?dinti turime savo terminą: žila. Žilas senolis ? išminčius. Baltas vytis ? balt? tautos vertas valdovas. Jis baltas, taigi skaistus; žilas, taigi išmintingas. D?mesio verta pastaba: vis? taut? simboliuose apstu gyvi? atvaizd?. Ir tik lietuviai savo herbe pavaizdavo žmog? ant žirgo. Atsitiktinumas? Tikrai ne.
Simboliai visada išduoda esmę. Jie tam ir skirti. Ir jei vienai tautai esm? ? meškos ar erelio galyb?, tai baltajam lietuviui svarbiausias žmogiškumas. Nes žmogiškumas ir yra didžiausia galia. Negi tai taip sunku suvokti? M?s? prot?viams tatai buvo savaime suprantama. Kaip savaime suprantama ir tai, kad vesti ? reiškia, matyti. Nes b?tent ?matymas? ir yra vyčio vardo prasm?. Prisiminkime Vyd?ną. M?s? atmintyje jis iškyla kaip didis tautos šviesuolis. Kaip manote, kod?l jis pasivadino šiuo slapyvardžiu? Čia mums praverst? dar viena kalbinink? taisykl?. ?T? dažnai keičia ?d?, ir atvirkščiai. Taigi galime užrašyti vy-t-is kaip vy-d-is, ir gauname vydint? žmog? (vyd?ti šiuo metu jau nebeturime, bet išvydo ? pamat? prasme tebevartojame). Kaip nuostabu, kad vydintis yra ir vedantis (kaitaliodami balses galime padaryti išties daug atradim?!). Vyd?nas Vyd?nu pasivadino ne šiaip sau. Jis buvo vienas m?s? tautos vyči?.
Ir jau matau jus, mielieji, ilgesingai kinkuojančius galvas ? taip, taip buvo, o dabar? O kas dabar? Dabar mes patys save pamiršome. Ir nepulkime d?l to kaltinti savo vyči? ? dabartini? valdov? ir vadov?. Jau rašiau ? baltas vytis ? balt? tautos vertas valdovas. Ir tai teisinga. Nes tauta visada turi tok? valdovą, kurio nusipeln?. Tauta pati j? ugdo. Arba smukdo. Ne laikas muistytis ir burb?ti. Juk mano straipsnio tema ? valdov? tauta. Vadinasi, viskas ne taip jau blogai.
Užmeskime ak? ? kitus germanus ? anglus. Jie turi tok? daiktavard? ?field?. Kad jums tai ką nors sakyt?, pažym?siu, jog ?f? vienoje kalboje atitinka ?v? kitoje. Pabandykime parašyti lietuviškiau ? ?vield?. Kadangi balses tikrai galima kaitalioti, ir tai daryti netgi patartina (skirtingose kalbose bals?s tariamos skirtingai, tod?l dažnai yra iškreipiamos), ?vield? ir ?vald? yra tas pats. Ir v?lei gauname valdą! Angliškai ?field? ? laukas. O mus juk vadino laukiniais. Ir mes d?l to sp?jome ?sižeisti. Ar tik ne be reikalo?
Kas yra laukas? Pasitelkime lietuvi? kalbos žodyną (išrinkau tik mums svarbias reikšmes): 1. lygi, be medži? vieta. 2. tam tikro didumo žem?s sklypas. 5. kaimas, sodžius. 3. fiz. erdv?, kurioje veikia tam tikros j?gos. Klausimas: kod?l laukas angliškai vadinasi valda? Atsakymas aiškus: laukas ? vieta, kur gyvena žmogus, žmon?s. Lietuviai gyveno valdose, kurios buvo erdvios ir kurios vadintos laukais. Žinoma, šeimos gyveno sodžiuose, sodybose. Bet visa sodybos erdv? buvo ne kas kita, o laukas fizikos prasme: tai buvo tam tikros ?tampos, arba energijos, laukas. Kadangi lietuvis gyveno darnoje su viskuo, kas gyva, jo gyvenamame lauke tegal?jo tvyroti vienintel? energija ? meil?s energija.
Štai ir art?jame prie stulbinam? išvad?. Žodis ?valda? yra gražus. Ir tai, kad privači? vald? dabar gaus?ja, yra nuostabu. Nes vyksta tai, ko b?ta nuo seno. Jei žodis ?valda? mums yra langas ? praeit?, tai per j? galime išvysti žaliąsias sent?vi? girias ? plačiąsias j?j? valdas, ir laukus ? sodybas ? asmenines valdas, kur b?ta magnetinio meil?s lauko. Tik per daugybę okupacijos ir sąmoningo tautos bukinimo met? gal?jome pamiršti, kad gyvenome plačiai ir gausiai ? kaip tikri valdovai, baltieji vyčiai. Dabar gi esam laisvi. Bet ar tikrai? Ar pasiekę nepriklausomybę prieš dvidešimt met? išsilaisvinome iš ni?ri? užmaršties žabang?? Ar išsilaisvinome dvasioje ? ar pakilome taur?s, kaip dera vyči? ainiams? Tai ? ne priekaištai, tai ? širdies priminimas. Žili m?s? istorijos vingiai, daug menantys. Daug išmokome, daug patyr?me. Kilkime baltais sakalais. Gana klaidžioti kaip užkeiktiesiems broliams juodvarniams. Ar ne apie tok? užkeikimą mums byloja pasaka apie dvylika broli?, juodvarniais virtusi?? Juk tauta ? tai kalba, o kalba ? tai tauta. Ir išmint? nešam per kalbą. Gali b?ti, kad ją mums kaip pasakas paliko žilieji žyniai išminčiai. Metas išgirsti. Metas nubusti. Ir metas veikti.
Atkurkime sent?vi? sodybas. Gimin?s sodybas. Savo meil?s laukus ir žaliąsias girias. Šia kryptimi jau žengia turtingieji lietuviai. Ir tai ? nuostabu. Jie ? m?s? vyčiai. Net jeigu tai pamiršo. Aš sakau, kad gana nesantaikos. N?ra turting? ir vargš?. Yra tik poži?ris, kad aš turtingas arba vargšas. Žinia, daugumai patinka vaizduotis vargšais. Taip galima nieko neveikti. Bet ar čia ? balto vardo verta išeitis? Vytis regi šviesą, ir ? ją eina. D?l to ir aisčiais ? eisčiais vadinam?s. Mes nuolat keliaujam ? šviesą. B?kime vyčiai, savo tikrąją praeit? vydintys. Ir ateit? šviesiąją kuriantys.
Neringa Jagelaviči?t?-Teišerskien?
Šaltinis: www.menoversme.lt