Navinykai – lietuviškas kaimas 8 km nuo Punsko į pietryčius, įsiterpęs tarp Vaitakiemio, Agurkių ir Žvikelių. Navinykų kaimo nedidelis 386,29 ha keturkampis plotas yra Sūduvos kalvyno dalis, padengta priekinėmis molio morenomis. Kaimo pavadinimas liudija, kad jo gyventojai buvo vadinami „naujininkais“, atseit naujakuriais, todėl kad įsikūrė kiek vėliau už gretimus kaimus. Pirmą kartą kaimo vardas minimas 1765 m. Seivų dvaro užrašuose. Navinykuose, kaip ir kituose kaimuose, yra senos kapinės. Iki XIX a. pradžios čia buvo laidojami žmonės. Dabar išlikęs tik vienas kryžius. Netoli kapinaičių iš šiaurės į pietus teka upelis Akuotė, kuris įteka į ežerą Klevį, iš kurio išteka vardu Žvirgžda. Spaudos draudimo metais Navinykuose gyveno Juozas Bielys, knygų platintojas. Jis bendradarbiavo su Pauliumi Kupstu, gyvenančiu Punske, ir Šliaužiu, gyvenančiu Šlynakiemyje. Knygas gaudavo iš Agotos Zigmantaitės. Tarpukariu įsikūrė lietuviškų organizacijų skyriai. Antrojo pasaulinio karo metais dalis navinykiečių buvo laikomi Suvalkų koncentracijos stovykloje, 30% buvo perkelti į Lietuvą. Iki 1958 m. vasario pabaigos įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys, veikė biblioteka (Vidugirių bibliotekos filialas) su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis. 1915-1920 m. veikė lietuviška pradinė mokykla, vėliau lenkiška, su neprivalomomis lietuvių kalbos pamokomis. 1953 m. atsidarė lietuvių pagrindinė mokykla. Dabar Navinykų mokykloje likusios 1-6 klasės.
1966 m. Navinykų kaimo gyventojas – savamokslis menininkas, apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu – Antanas Milončius (1914-1998) savo lėšomis pastatė obeliską – kryžių Lietuvos kariuomenės savanoriams, kilusiems iš šio krašto.
Kiti žymūs žmonės: Jurgis Milončius – vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas, lietuvių savimonės puoselėtojas; Jonas Senda – pedagogas ir poetas; Jurgis Valinčius – mokytojas, visuomenininkas.
Dabar Navinykuose yra 19 sodybų, iš viso 70 gyventojų. Visi gyventojai lietuviai.
Nuotraukų ir teksto autorės: mokyt. Alicija Krakauskienė ir Dalia Makauskienė
Kryžius Navinykų kaimo kapinaitėse. Iki I pasaulinio karo šiose kapinaitėse buvo laidojami Navinykų kaimo gyventojų artimieji. Vėliau kaimo kapinaitėse laidoti žmones buvo uždrausta. 1949 m. kaimo gyventojai mirusiųjų atminimui čia pastatė kryžių su užrašu: "VIEŠPATIE PASIGAILEK SIELU. PAMYNKLAS KRISTUI PAGERBT. PASTATYTAS 1949 M.". Betoninis kryžius stovi vienišas, apsamanojęs, paliestas skubančio laiko dulkių.Kryžius prie Gibų sodybos. Kryžių 1950 m. pastatė čia gyvenę Nevuliai. Jis betoninis su užrašu: "JEZAU PASIGAILĖK MŪSŪ 1950 M."Betoninis kryžius su užrašu "Viešpatie pasigailėk mūsų" pastatytas prie Dariaus Jonuškos sodybos. Jį pastatė Dariaus senelis Boleslovas Jonuška 1956 m. Tuomet kryžius stovėjo prie jau buvusio kelio Punsko link.Medinis kryžius Vito Drūčio sodyboje su užrašu "1997". Tai antras medinis kryžius 1997 m. Igno Drūčio pastatytas maždaug toje pačioje vietoje, kaip ankstesnis. Pirmąjį, ąžuolinį kryžių, pastatė Vito prosenelis Simanas Drūtys po I pasaulinio karo, kai tuo metu kaime siautė maras.Kryžius šalia Milončių sodybos. 1961 m. Antanas Milončius pagal tarpukario žurnalo "Karys" nuotrauką nuliejo betoninį paminklą, skirtą šio krašto savanorių, kritusių už Lietuvos laisvę, atminimui. Siekdamas nuslėpti savo mintį, jo viršuje pritvirtino metalinį kryžių. Netrukus Lenkijos valdžia Antaną suėmė ir įkalino. Savamokslis menininkas liko nepalenkiamas, ir kryžius - obeliskas gimtajame Navinykų kaime išliko. 2008 m. privačių asmenų iniciatyva paminklas buvo restauruotas.Medinė koplytėlė, įkelta į šimtametę obelį, besikeičiančių šeimos kartų liudininkę, augančią prie Daivos ir Romo Valinčių namo. Koplytėlė sukurta 2005 m. Nijolės Valinčienės iniciatyva kaip padėka Dievui už suteiktas malones ir prašymas toliau neapleisti.Kryžius šalia Sendų sodybos. Kryžių 1980 m. pastatė Juozas Senda ir atgręžė jį į savo namus. Anksčiau kitoje kelio pusėje, prie namų augančiame kaštone, nuo seno buvo įkeltas medinis kryžius. Jonas Senda prisimindavo, kad dar vaikas būdamas bėgdavo prie to kryžiaus melstis.Kryžius šalia Grimalauskų sodybos. Nuo 1948 m. pakelėje stovėjo medinis kryžius, kurį pastatė šalia gyvenęs Judickas. Laikui bėgant kryžius sunyko. Tuomet 2000 m. Jonas Pykys prie savo namų, kitoje kelio pusėje, pastatė naują kryžių su tvorele.Metalinis kryžius, pastatytas ties buvusia Akranglių, anksčiau Sendų, sodyba. Jis pakeitė sunykusį aukštą medį kryžių, kurį pastatė Senda, kuomet nuo maro išmirė beveik visa šeima.Metalinis kryžius, pastatytas 1990 m. prie Valdo Sendos sodybos. Kryžių pastatė Valdo senelis Jonas Senda, tuometinis kaimo seniūnas.
Šiame puslapyje naudojami slapukai (cookies) svetainės lankomumui stebėti. (sužinoti daugiau)
