1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, priėmė nutarimą dėl nepriklausomybės atkūrimo. Manoma, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli nutarimo egzemplioriai. Kaip nepaprastos reikšmės dokumentas jis turėjo būti ne tik viešai paskelbtas (reikėjo juk apie priimtą sprendimą skubiai pranešti lietuvių žemes okupavusių šalių vyriausybėms), bet ir išsaugotas.
Lietuvoje Nepriklausomybės Akto originalas ligi šiol neatrastas. Manoma, kad jis buvo perduotas J. Basanavičiui. Dublikatas iki 1940-ųjų saugotas Prezidentūros archyve Kaune. Tolesnis šio egzemplioriaus likimas nežinomas. Būta įvairių spėliojimų. Vienas jų – kad dokumentą gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.
Neradus Vasario 16-osios akto Lietuvoje, pradėta jo dairytis užsienyje. Š. m. kovo 29 d. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis ilgai ieškotą Lietuvos Tarybos nutarimą aptiko Vokietijos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve. Tai rankraštinė nepriklausomybės deklaracija lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20 signatarų parašais.
Lietuvai prašant, Vokietija sutiko paskolinti šį Nepriklausomybės Aktą penkeriems metams. Perdavimo sutartį turėtų netrukus pasirašyti užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Sigmaras Gabrielis. Pagal ją akto saugojimas Lietuvoje bus pratęsiamas kiekvienais metais. Penkeri metai – maksimalus deponavimo Lietuvoje laikas.
Nuo kitų metų sausio mėnesio Nepriklausomybės Aktą bus galima pamatyti Signatarų namuose surengtoje parodoje. Vieta ypatinga, nes čia, Pilies g. 26 esančiame name, prieš šimtą metų jis ir buvo pasirašytas.
Nepaprastai džiugu, kad Lietuvos nepriklausomybės 100-ąsias metines lietuvių tauta galės švęsti turėdama (nors ir laikinai) pagrindinį 1918 m. atkurto valstybingumo įrodymą – Nepriklausomybės Akto originalą.
Prof. Liudas Mažylis už Nepriklausomybės Akto suradimą birželio mėn. buvo apdovanotas Lietuvos pažangos premija. Tai naujas apdovanojimas – jis bus skiriamas už išskirtinės reikšmės mokslo ar mokslo taikomosios veiklos rezultatus (gamtos ir kitų mokslų sričių, kultūros, valstybingumo stiprinimo pasiekimus, inovacijas, proveržius ir pan.), plačiai žinomus Lietuvos visuomenei. Nepriklausomybės Akto atradėjas profesorius L. Mažylis – pirmasis apdovanotas šia premija.
nb, punskas.pl