Šiemet balandžio 13 dieną iškeliavusi Anapilin Sankūrų kaimo dukra Ona Raginskaitė-Makauskienė užrašiusi nemažai savo prisiminimų.
Ji gimė 1919 m. spalio 10 d. Sankūruose. Onutės tėvai Stanislovas (g. 1885-08-11) ir Ona (Durtonaitė) Raginskai. Ji užaugo su sesėmis Izabele Sutrinavičiene, Stefa Žukauskiene ir Irena Žiurinskiene (išvykusi į Ameriką). Sesės lankė mokyklą, kur išmoko skaityti bei rašyti ir lietuviškai, ir lenkiškai. Ona baigė keturias klases. Jai teko ganyti, verti nytis staklėse, verpti, austi sau kraitį. Būdama vyriausia dukra (brolių neturėjo), paveldėjo tėvų ūkį. 1940 m. balandžio 14 d., jau karui prasidėjus, ištekėjo už Kastanto Paransevičiaus iš Paliūnų, gimusio 1920-09-12. Kitą pavasarį teko palikti gimtuosius namus.
1941 m. vokiečiai pradėjo lietuvius prievarta kelti į Lietuvą. Kun. Antanas Žievys (1936–1949 m. klebonavęs Punske) ragino nepalikti tėviškių. Onos ir Kastanto Paransevičių šeima su Onos tėvais norom nenorom išvyko kitapus demarkacinės linijos – į 12 km nuo jų kaimo nutolusius Lazdijus. Iš čia juos nukreipė į vokiečio paliktą ūkį Katkiškėse. Neilgai čia pagyvenę iškelti į Meškuičius, vėliau į Šarkiškių kaimą. Čia jiems gimė du sūnūs: Algis ir Juozas.
1944 m. šeima mėgino grįžti į gimtinę, kurią be galo mylėjo. Čia gyveno lenko Lepkovičiaus šeima, kuri neketino įsileisti teisėtų šeimininkų. Teko apsistoti netolimuose Bielėnuose (kaime greta Sankūrų, tik kitapus sienos) pas Janulevičius ir čia gyventi iki 1945 m. Grįžus namo pikta Lepkovičienė įdėjo sprogmenų į duonkepę krosnį. Raginskienei ją užkūrus sprogmenys apgriovė krosnį ir vos nekilo gaisras. Laimei, niekas iš namiškių nebuvo sužeistas.
Onos vyras Kastantas pačioje jaunystėje, vedybinio gyvenimo pradžioje buvo žiauriai nužudytas. Tai įvyko 1945 m. rugpjūčio 14 d., Žolinės išvakarėse. Kol atėjusieji parsivarė iš laukų vyrus Kostą ir Raginską, žiauriai mušė Oną. Paskui išplėšę vaikus iš juos ginančių tėvų rankų vėl mušė Oną ir trise kankino iki sąmonės netekimo Kostą. Mušė, kur pakliuvo, kumščiais, šautuvų buožėmis, spardė. Leisgyvį Paransevičių Seinų UB pareigūnai Warakomski, Sylwisty ir Puzynowski išvarė lauk. Žmonos akivaizdoje UB pareigūnas Edward Gorbala nuo Krokuvos jį nušovė. Ši tragedija giliai įsirėžė moters atmintyje.
Ona liko našlė su dviem mažiukais sūnumis Jonu Algirdu ir Juozu Vytautu. Nelengva buvo patyrusiai sveikatos sužalojimą moteriai su senais tėvais ir mažais vaikeliais nešti 16 ha ūkio naštą. Trūko sėklų pasėliams, maisto produktų.
Po kelerių metų Ona Paransevičienė ištekėjo už Petro Makausko iš Kampuočių, grįžusio iš Argentinos. Su juo susilaukė dar dviejų sūnų Petro ir Broniaus. Ūkininkavimą perdavus sūnui Petrui, 1971 m. mirė ir antrasis vyras. Savo gimtinėje Ona Makauskienė sulaukė gilios senatvės – vos dvejų metų pritrūko iki 100. Už ašaras bei patirtą skriaudą likimas apdovanojo ją ilgu ir gražiu saulėlydžiu. Lai lengva Jai bus gimtinės žemelė… Jos kapas tarp abiejų vyrų ir šalia tėvelių kapų senosiose Seinų kapinėse skendi gėlėse.
***
Netoli Raginskų-Makauskų sodybos, Klimantavičių ūkio pakraštėlyje išliko senovinės Sankūrų kaimo kapinės. Jose buvo senas medinis kryžius. Kai jis visiškai supuvo, Onos sūnus, parvykęs iš Kentšino, jį fotografavo. Saulė taip įdomiai apšvietė tą kryžių, kad nuotraukoje buvo matyti tarsi moteris su kūdikiais ant rankų.
Vėliau Ona sūnums pasakojusi, kad josios vaikystėje, prieš II pasaulinį karą, labai mirė vaikai. Tik turtingesni galėjo laidoti su kunigo pašventinimu. Ji prisiminė, kad tarp tų anuomet mirusių vaikelių buvo ir nepasiturinčių tėvų vaikų, o du jų palaidoti be kunigo. Neturtingi tėvai (jų pavardė gal Kubiliai) neturėjo pinigų nuvežti ir palaidoti vaikus parapijos kapinėse. Tada kaimas jau priklausė Lazdijų bažnyčiai ir parapijai. Onai patarus josios sūnus Petras pastatė naują akmeninį paminklą su tinkamu užrašu. Vėliau tą paminklą-kryžių pašventino Seinų kunigas.
Ona Makauskienė
O štai Onos Makauskienės 1939 metų sausį surašyti Sankūrų gyventojai (paeiliui): „1. Žvairalis. 2. Čeplikas. 3. Kasperavičius Albinas, jo vieton atėjo žentas Jankauskas Petras, jam išsikėlus apsigyveno šioje vietoje Ambrasevičius. 4. Sutrinavičius Bronius, užėmė Gausė Juozas. 5. Krikščiūnas – Paransevičius Juozas, Čarneckas Antanas. 6. Tarutis Jonas, po jo Kliūčinykas, Černeckas Jonas. 7. Kalinauskas Vincas – Nevulis Jonas, dabar gyvena Juozas Nevulis. 8. Nevulis Petras – Švedas – Babrauckas. 9. Nevulis Liudvikas. 10. Knyza Antanas – Nevulis V. – Vasiliauskas Jonas. 11. Durtonas Karolis – po jo Paulius, paskui sūnus Bronius Klementavičius, Badarckas. 12. Antanas Raginskas, po jo sūnus Stanislovas Raginskas, žentas Paransevičius Kastantas, kitas žentas Makauskas Petras. 13. Raginskas – Brazinskas – Petras – Grabliauskas Antanas. 14. Akevičius – Kubilis Jonas. 15. Jonušonis Ignas – Šostakas. 16. Garbačevičius Juozas. Liudvika sena pana, siuvėja buvo. Liudvikė ir Garbačevičius gyveno anam gale Taručio ir Kalinausko anam gale laukų gyveno).“
E. Pakutkienė, punskas.pl