Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais. Jau gegužės 11 d. Seimo rūmuose buvo paminėtos 150-osios K. Griniaus gimimo metinės. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais pasidalijo Kazį Grinių pažinojęs Prezidentas Valdas Adamkus. O gruodžio 15 d. Seimas iškilmingu …
Mūsų mielieji bendražygiai
Vos kelis mėnesius dirbame bendrą darbą – stumiame į priekį idėją, kaip Lietuvos žmonės galėtų oriai sutikti Atkurtos valstybės sukaktį. Mūsų tikslas – kad 2018 metų vasario 16-ąją virš Lukiškių aikštės ir visos Lietuvos skrietų Vytis – mūsų Tautos simbolis, įprasminantis ir visas už Laisvę sudėtas aukas. Peržengėme į 2017-uosius, kurie mums bus pagrindiniai darbo …
Petras Dvaranauskas – kunigas ir visuomenės veikėjas
Prof. kun. Kęstučio Žemaičio pranešimas, skaitytas 2016 m. gruodžio 10 d. Punske per Istorijos paveldo konferenciją „Terra Jatwezenorum 2016“. sb, punskas.pl
Paulius Stonis. Europos Sąjungos religijos pabaiga
Europą 2015 metais užplūdusių migrantų banga greičiausiai turės visai kitokių pasekmių, nei to tikėjosi šio įvykio šalininkai. Migrantų keliami neramumai Europos valstybių sostinėse vis dažniau baigiasi nekaltų žmonių mirtimis. Atvirų sienų politiką propagavę Europos lyderiai dėl šių neramumų jiems metamus kaltinimus vis dar bando atremti abstraktokais teiginiais apie būtinybę likti ištikimiems „tikrosioms europietiškoms vertybėms“. Migrantų …
Toliau skaityti „Paulius Stonis. Europos Sąjungos religijos pabaiga“
Lidžita Kolosauskaitė. Apie Lietuvą: tokią, kokia ji yra iš tikrųjų
Emigracija vėl auga. Tauta evakuojasi. Iš žemių, kurias prieš 26 m. plikomis rankomis išplėšė iš rusų. Regis tik tam, kad galėtų iš čia pabėgti. Kažkaip paradoksalu, kad, valdant rusams, mes kovojome už teisę gyventi savo šalyje pagal savo taisykles, tačiau valdant pačių demokratiškai išrinktiems atstovams kovojame už teisę išvykti gyventi kitur. Nes dabar …
Toliau skaityti „Lidžita Kolosauskaitė. Apie Lietuvą: tokią, kokia ji yra iš tikrųjų“
Vėliavos dieną šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje
2017-01-01 Kaune septintus metus iš eilės Kovo 11-osios gatvės bendrija su Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga organizavo ir paminėjo Lietuvos vėliavos dieną šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Minėjimo metu buvo pašventintos Lietuvos trispalvės. Prieš 98-erius metus, 1919 m. sausio 1 d., Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos simbolį pirmą …
Toliau skaityti „Vėliavos dieną šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje“
Jurgita Stankauskaitė. Apie Kalėdų dovanas
Kas būtų, jeigu per Kūčias po egle negulėtų krūva dovanų, o kambaryje žmonės grožėtųsi eglute ir jos papuošalais? Kas būtų, jeigu eglės nedengtų didžiulės dovanos, o Baltabarzdis apsilankytų Kalėdų rytą? Kas būtų, jeigu Senis maiše atneštų ne daiktus, o praeitį ir, atsistojęs ant stogo, paleistų ją per kaminą, kad jos atsigertume? Ė! Kad ir kaip …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Apie Kalėdų dovanas“
Naujametiniai linkėjimai
Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (3 d.)
(Tęsinys) S. Kymantaitė-Čiurlionienė buvo labai išsilavinusi moteris, mokėjo lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas. 1935 m. Vytauto Didžiojo universitetas ją komandiravo į Vakarų Europą pasižiūrėti ir susipažinti su gimtosios kalbos ir literatūros mokymu tų šalių mokyklose. Teko pabuvoti Šveicarijoje – Bazelyje, Berne, Ženevoje; Prancūzijoje – Lijone; Lenkijoje – Torunėje, Varšuvoje, Krokuvoje ir ten įgyti vertingos pedagoginės …
Toliau skaityti „Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (3 d.)“
Jam buvo duotas Jėzaus vardas
Piemenys nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip …
Gul šiandieną
Gul šiandieną. Gieda pensininkų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“ ir Suvalkų lietuvių choras „Ančia“. Vadovas Gediminas Kraužlys. punskas.pl
Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (2 d.)
Pedagoginio darbo pradžia (Tęsinys) 1911 metais S. Kymantaitė-Čiurlionienė su dukra Danute apsigyveno Kaune. Prasidėjo naujas gyvenimo etapas ir tikrai nelengvas. Dvidešimt penkerių metų jauna moteris buvo priversta sau ir savo dukrytei ieškoti pragyvenimo šaltinio. Netrukus gavo mokytojos vietą lietuvių švietimo draugijos „Saulė“ įkurtuose mokytojų kursuose, kur ėmė dėstyti lietuvių kalbą ir literatūrą. Visada atsakingai ruošdavosi …
Toliau skaityti „Lietuvos inteligentijos žiedą krovė ir moterys (2 d.)“
Tyliąją naktį balsas sugaudė
Gieda „Lietuvių namų“ vokalinė grupė „Intro“
Bernelis gimė Betliejuj
Bernelis gimė Betliejuj, žodž. S. Ylos, muz. J. Naujalio, gieda pensininkų klubo ansamblis „Tėviškės aidai“ ir Suvalkų lietuvių choras „Ančia“. Vadovas Gediminas Kraužlys. punskas.pl