Gegužė – pagarbos Šv. Mergelei Marijai mėnuo

2013 m. gegužės 6-8 dienomis Klevuose vyko mišios, melstasi prie kaimo kryžiaus netoli Klevo ežero, prie kryžkelės Lumbiai-Vilkapėdžiai-Michnovcai. Kryžius pastatytas Šv. Kazimiero draugijos Klevų skyriaus pastangomis vadinamuosiuose daržuose 1935 m. minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. 1991 m. minėtos draugijos Klevų skyriaus rūpesčiu kryžius atnaujintas. Apie jį rašė Gintautas Marcinkevičius knygoje „Klevai” (46 psl.). Šiemet …

Bronislovas Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL © Baltijos fotografijos linija Artėja Sąjūdžio 25-metis, tačiau jo gimtadienis – birželio 3 diena – tarsi likusi nuošalyje. Dabar visą visuomenės dėmesį prikaustė Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir su tuo susiję renginiai.   Apie tai kalbamės su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu Bronislovu Genzeliu.   – Nors birželio …

Lietuvos ir Lenkijos ekspertų komisija Punske

Punsko savivaldybės svetainėje jau trečią dieną posėdžiauja Lenkijos-Lietuvos dvišalė ekspertų komisija dėl istorijos ir geografijos mokymo problemų nagrinėjimo. Lietuvai Komisijoje atstovauja: dr. Rimantas Miknys (pirmininkas), prof. dr. Algirdas Jurgis Stanaitis, doc. dr. Algis Kasperavičius bei dr. Elmantas Meilus. Lenkijos ekspertų grupę sudaro: prof. dr. hab. Adam Suchoński (pirmininkas), prof. dr. hab. Mieczysław Jackiewicz, prof. dr. …

Ar išliks lietuviškos mokyklos, paaiškės rytoj

Gegužės 17 dieną 12.00 val. Punsko valsčiaus konferencijų salėje vyks valsčiaus tarybos posėdis, kurio metu bus priimtas galutinis sprendimas dėl trijų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likimo. Lemtingų sprendimų išvakarėse kalbėjomės su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku. Ar išliks lietuviškos Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų mokyklos, ar bus sumažintas jų organizacinis lygis, sužinosime ankstyvą šio penktadienio popietę. …

Janas Widackis. Sukapos mus varnos ir krankliai

Visi susimokė prieš mus, lenkus. Buvę okupantai vis dar kėsinasi į mūsų nepriklausomybę. Vokiečiai ant mūsų kailio išbando naują masinių žudynių formą – eksperimentuoja su mūsų lenkų embrionais! Laimei, teisingumo ministras Gowinas tai atskleidė ir paskelbė visam pasauliui. Padarė tai pačiu laiku, kaip tik tuomet, kai premjeras buvo Vokietijoje ir žaismingai juokavo apie vermachto nariu …

Europos gimtadienis – nepakankamai girtas

 Užsienio lietuviai – tai specifiški žmonės. Nors visus juos jungia, rodos, bendras vardiklis, iš arčiau pabendravus tampa aišku, kad tarpusavyje jie skiriasi ne daugiau nei dzūkai nuo žemaičių. Štai vieno suvažiavimo metu mes, Lenkijos lietuviai, stipriai nustebome. Nustebome todėl, kad nei iš šio, nei iš to Amerikos lietuviai triukšmingai ir smagiai atšventė JAV nepriklausomybės dieną. …

Kalbėkime savo tarme

Nedidelė ta mūsų Lietuva, tačiau kiek daug joje įvairovės – gamtinės, etnografinės, antropologinės. Juk kiekvienam jos kraštui būdingas kitoks landšaftas – kalvos kalvelės, ežerai ežerėliai, lygumos platumos, smėlis ar molžemis. Žmonių antropologinės ypatybės ir būdo savybės taip pat skiriasi. Niekada nesupainiosime dzūkų, sūduviečių, rytų aukštaičių, žemaičių ar klaipėdiškių etnografinio kostiumo. O ir stalas kasdienis ar …

Irena Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuviai pavargo vieni kovoti už išlikimą

Dažnai diskutuodami apie Lietuvos ir Lenkijos santykius bei gindamiesi kaltinimų dėl neva diskriminuojamos lenkų tautinės mažumos Lietuvoje, nepelnytai pamirštame čia pat už sienos etninėse lietuvių žemėse gyvenančią lietuvių bendruomenę. Apie Lenkijos lietuvių padėtį, kylančias problemas ir vietos valdžios požiūrį į lietuviškumo išsaugojimą kalbėjomės su Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ vyriausiąja redaktore, buvusia Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininke …

Jonas Stoskeliūnas – mokytojas

2013 metų liepos 10 dieną minėsime mokytojo, visuomenininko ir literato Jono Stoskeliūno 100-ąsias gimimo metines. 1937 m. Jonas Stoskeliūnas baigė studijas, atliko karinę tarnybą ir gavo atsargos leitenanto laipsnį. Nuo 1938 m. iki pirmosios sovietinės okupacijos (1940 m.) mokytojavo privačioje Marijampolės marijonų gimnazijoje. Marijonų gimnazija Marijampolėje, Bendoriaus g. 11 (1997 m. suremontuota)  Ši gimnazija buvo …

Andrius Pajaujis „Eurovizijos“ finale

Gegužės 14 d. Malmėje (Švedijoje) „Eurovizijos“ pirmajame pusfinalyje Lietuvos atstovas ir mūsų kraštietis Andrius Pajaujis pateko į finalą. Visų lietuvių džiaugsmui jis savo talentą demonstruos finale, kuris vyks šeštadienį, gegužės 18 dieną. Į „Eurovizijos“ finalą pateko Moldovos, Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Airijos, Danijos, Rusijos, Belgijos, Ukrainos ir Nyderlandų atstovai. Lietuvos dainininkas (drauge su keturiais pritariančiaisiais vokalistais) …

Apie gydomuosius augalus

Knygos „Žmogui naudingi augalai“ (Krystyna Bonenberg „Rośliny użyteczne człowiekowi“, Warszawa, 1988) 9 psl. rašoma, kad augmenija reikalinga dėl oro švarumo, nes sintetina organines medžiagas ir augalų chlorofilo dėka paimtą iš užteršto oro anglies dvideginį jungia su iš dirvos paimtom mineralinėm medžiagom. Per vienerius metus augalai 150 mlrd. tonų anglies dvideginio sujungia su 25 mlrd. tonų …

2013 Poezijos pavasaris Lenkijoje

Poezijos festivalio programa  Gegužės 22 d. • 11.50 val. – Poezijos pamoka Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykloje (dalyvauja poetai Viktoras Rudžianskas ir Antanas Drilinga); • 11.50 val. – Poezijos pamoka Punsko Kovo 11-osios licėjuje (dalyvauja poetas Vytautas V. Landsbergis); • 11.50 val. – Poezijos pamoka Punsko S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje (dalyvauja poetas Alis Balbierius); …

Kodėl verta stažuotis ES

   Šiek tiek nustebau, kai praėjusią savaitę pasirodė straipsnis apie tai, kad lietuviai nesiveržia stažuotis Europos Sąjungos institucijose. Iš asmeninės patirties Briuselyje tikrai būčiau spėjęs, kad lietuviai turėtų būti gana aktyvūs. Čia lietuvių kalbą išgirsti gatvėje tikrai nėra joks netikėtumas. Aišku, dauguma sutiktų lietuvių dirba ES institucijose, Nuolatinėje Atstovybėje ar privačiame versle. Tačiau stažuotojai taip …

Romas Kalanta: „Laisvę Lietuvai!“

Šiandien sukanka keturiasdešimt vieneri metai nuo Romo Kalantos susideginimo. 1972 metų gegužės 14-ąją Kauno miesto sode, šalia Muzikinio teatro, devyniolikmetis vaikinas apsipila benzinu ir įžiebia ugnį. „Laisvę Lietuvai!“ – šaukia jis virsdamas gyvu fakelu. Savo dramatiško žingsnio priežastimi jis nurodo sovietinę sistemą, užgniaužusią žmogaus laisvę, pažeminusią jo orumą: „Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį …