2013 m. sausio 27 d. Marijampolėje įvyko pal. J. Matulaičio 86-ųjų mirties metinių minėjimas – metų konferencija, kurioje dalyvavo pal. J. Matulaičio skyrių nariai iš visos Lietuvos bei iš Lenkijos – Punsko. Toks renginys organizuojamas jau šeštą kartą ir kasmet vyksta Marijampolėje – mieste, kuriame palaidotas Palaimintasis. Kiekvienais metais suvažiavimo metu svarstoma kokia nors tema, susijusi su šio Palaimintojo mokymu. Šiemet pagrindinis moto, pritaikytas Tikėjimo metams, buvo: „Viešpatie! Tikiu į visa tai, ką esi apreiškęs“ (pal. Jurgis Matulaitis).
Renginys vyko dviejose vietose: Marijampolės dramos teatre ir Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Pirmoji dalis buvo skirta mokymui. Pradėjome ją bendra malda, kuriai vadovavo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Sveikinimo žodį tarė kun. dr. Vytautas Brilius MIC. Jis paskatino mus gyventi pagal Palaimintojo mokslą ir pavyzdį, ir užtikrino, kad pats, be abejo, padės mums tame kelyje. Priminė, kad pal. J. Matulaitis skatino visus įsijungti į platesnę veiklą Bažnyčioje, nes tik visi kartu dirbdami jos labui padėsime jai augti ir klestėti.
Pagrindinę katechezę, skirtą Tikėjimo metams, skaitė Apaštališkasis Nuncijus J. E. Arkiv. Luigi Bonazzi. Jis papasakojo, kaip jo gyvenime prasidėjo pažintis su Palaimintuoju ir kaip ji vyksta iki dabar. Kalbėdamas apie tikėjimą, vėl priminė Palaimintojo mintis šia tema ir tai, kad visas jo gyvenimas buvo paremtas giliu tikėjimu, tiesiog jo kupinas. Mus irgi paskatino taip gyventi, kad viskame visada stengtumės ieškoti Dievo. Priminė, kad ypač tada, kai kenčiame, Dievas yra labai arti, ir turėtume to neužmiršti. Mes juk jungiamės su Jo kančia, todėl turėtume išmokti dėkoti Jam už viską, ką patiriame gyvenime, tuo labiau už skausmą, kad ir kaip sunku mums bebūtų. Jeigu mes tikime Dievą, tai turime Juo ir pasitikėti, o tai veda prie suvokimo, kad Viešpats mus be galo myli, tad ir dalykai, kurie vyksta mūsų gyvenime, parodo Jo begalinę meilę mums, net jeigu tuo metu mes to ir nesuvokiame. Dievas juk veikia reikiamu momentu ir savais būdais. Nuncijus paskatino mus melstis, kad mumyse augtų ir klestėtų tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu ir kad prašytume Palaimintojo pagalbos bei užtarimo ugdant savyje gyvą tikėjimą.
Po šios katechezės visi nuvykome į Arkangelo Mykolo baziliką, kur vyko maldos pusvalandis prie Palaimintojo relikvijų, o vėliau šv. Mišios. Jas atnašavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Nuncijus arkiv. Luigi Bonazzi, devyni Lietuvos vyskupai ir daugelis atvykusių kunigų. Pamokslą sakė vysk. J. Kauneckas, kuris dar kartą priminė svarbiausius
Palaimintojo gyvenimo faktus. Nebuvo tai lengvas gyvenimas, kupinas kančios, pažeminimų, reikalaujantis daug kantrybės, o visgi pilnas gilaus tikėjimo ir pasitikėjimo Dievu bei meilės Viešpačiui ir žmonėms. Mums jis tapo nuostabiausias pavyzdys, kaip blogį nugalėti gerumu. Baigdamas homiliją, vyskupas paskatino, kad melstume tikėjimo mūsų tautai, prašydami užtarimo to, kurio visas gyvenimas liudijo gyvą tikėjimą.
Po šv. Mišių ir bendros maldos prie Palaimintojo J. Matulaičio relikvijų visi dalyviai susirinko Dramos teatre, kur vyko agapė, vėliau skyrių nuveiktų darbų apžvalga bei liudijimai, kaip galima gyventi tikėjimu, apie jo augimą ar tiesiog sąmoningą pasikeitimą. Galėjome išgirsti pavyzdžių, kiek per praėjusius metus paaugo ar keitėsi bei sustiprėjo liudijančiųjų tikėjimas dalyvaujant PJMD, kaip jie įsijungė į bažnyčios bendruomenės gyvenimą, kaip ir ką nuveikė praėjusiais metais Matulaičio draugija, kad sustiprintų savo ir kitų žmonių tikėjimą.
Paskui meno programą „Dėkoju Tau, Dieve“ atliko vyrų vokalinis ansamblis Sūduvietis (vad. A. ir R. Morkūnai). Visą renginį užbaigė malda ir palaiminimas, kurį teikė kun. Andrius Šidlauskas MIC, Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas.
Esame be galo laimingos, kad galėjome dalyvauti šiame renginyje. Išvykome žymiai turtingesnės, pripildytos tikėjimo, meilės, gerumo, naujų iššūkių, dar kartą įsitikinusios, kad turime galingą užtarėją danguje, į kurį galime nuolat kreiptis. Pirmąjį mėnesio ketvirtadienį – vasario 7 d. – mūsų skyriaus susitikimo metu melsimės Palaimintajam bei apsvarstysime jo pamokymus Šv. Rašto kontekste, be abejo, pasidalinsime ir tuo, ką išgyvenome Marijampolėje, ir tiesiog dar kartą skatinsime sekti Palaimintojo pavyzdžiu. Esame visiškai įsitikinusios, kad šis žmogus tikrai ir besąlygiškai mylėjo Dievą. Kuo daugiau įsigiliname į jo gyvenimo faktus bei apmąstymus, tuo labiau matome, kad jis turėjo gyvą ir tvirtą tikėjimą, kurio nepalaužė jokie gyvenimo sunkumai bei kančios. Dėkokime Dievui, kad išugdė mūsų tautoje tokį nuostabų užtarėją.
Išvykos dalyvės