Sekmadienį (2012-01-22 d.) kunigo Bernardo Augaičio kvietimu lietuviškose mišiose Seinuose dalyvavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai: sesuo Viktorija Plečkaitytė (vikcep@yahoo.com) ir draugijos tarybos koordinatorius Vitas Buškevičius (tel. 62018390), kurie išsamiai papasakojo apie minėtą draugiją ir paragino jos skyrių suburti ir Seinuose. Susidomėjusiems tuo reikalu pasiūlyta kreiptis į kunigą Bernardą.
Nuotrauka iš http://www.moletuparapija.lt
Lietuvoje šios draugijos yra 16 skyrių (ir vienas Punske). Draugija siekia ugdyti savo dvasingumą, giliau pažinti Palaimintąjį, sekti jo pavyzdžiu, stengtis konkrečiais darbais ir veikla „nugalėti blogį gerumu”. Todėl susitikimų metu per dvasinio susikaupimo valandas skyriaus nariai meldžiasi, skaito ir apmąsto Šventojo Rašto ištraukas bei Palaimintojo „Užrašų” mintis, dalijasi išgyvenimais ir patirtimi. Grupės nariai dalyvauja vienydamiesi maldoje už ligonius, prašydami vieni kitiems sveikatos stebuklo per Palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimą.
Draugijos nariu gali būti kiekvienas, norintis augti tikėjime. Amžius neribotas. Nariu tampama susipažinus su draugijos tikslais, atlikus pasižadėjimą ir gavus nario pažymėjimą. Šiuo metu susibūrę skyriai skaičiuoja nuo 8 iki 100 narių. Tai dažniausiai vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės.
Narių pareigos: gilintis į Palaimintojo Jurgio Matulaičio dvasingumą, gyvenimą ir veiklą. Kasdien kalbėti pasirinktą maldą, dalyvauti šv. Mišiose, kartą per mėnesį aukojamose už draugijos narius. Dalyvauti kartą per mėnesį vykstančiame draugijos narių susirinkime, skirtame dvasiniam ugdymui ir veiklos aptarimui.
Pirmasis Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrius įsikūrė 2003 m. Kazlų Rūdoje. Draugiją globoja ir jos veiklą remia Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienės seserys ir tėvai marijonai, kurie parengė ir įstatus.
„ (…) kiek daug iš tiesų yra tų, kurie šaukiasi Palaimintojo užtarimo, per Jo rankas Viešpačiui patikėdami didžiausius savo skausmus ir beviltiškiausias situacijas. Deja, dažniausiai meldžiamasi pavieniui, niekam apie tai nesakant, nepranešant net apie patirtas malones. Todėl, pastaruoju metu sulaukę ne vieno prašymo melsti Palaimintojo Jurgio užtarimo, dažniausiai – sveikatos sugrąžinimo stebuklo – ryžomės pradėti telkti ir vienyti šiuos balsus. Tikime, kad pavesdami vieni kitus Palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimui, išmoksime išreikšti ir liudyti savo pasitikėjimą. Šios novenos sąraše buvo keliolikos sunkiau sergančių ligonių vardai. Vos išplatinę kvietimus maldai, gavome ir naujų intencijų – prašymų Palaimintojo Jurgio užtarimo. Tikime, kad Viešpats suteiks besimeldžiantiems reikalingų malonių, o tuo pačiu – ir stebuklą, kurio reikia, kad turėtume savą šventąjį – Jurgį Matulaitį.
Palaimintojo minėjimui (2008 m. liepos 5–13 d.) Marijampolės draugijos nariai sutvarkė Palaimintojo gimtinės aplinką bei ten esančią koplyčią. Liepos 4 d. ten buvo paaukotos šv. Mišios, po jų kalbėjo ir prisiminimais apie Palaimintąjį dalijosi sesuo Viktorija MVS, kuriai šiuo metu yra 98-eri metai, kuri yra labai gyvo ir šviesaus proto bei labai gerai prisimena Palaimintąjį. Marijampolės skyriaus narių iniciatyva jau parengti draugijos skiriamieji ženklai, kuriama vėliava.
Skyriaus žmones jungia bendras tikslas – tikėjimu, darbais ir gyvenimu šlovinti Dievą Palaimintajam Jurgiui Matulaičiui užtariant, todėl visus, norinčius taip gyventi, kviečiame rinktis kartą per mėnesį”, – kalbėjo sesuo Viktorija.
Seinuose viešėjusi sesuo Viktorija papasakojo apie palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimą. Jis gimė 1871 m. balandžio 13 d. Lūginės kaime, netoli Marijampolės. Kai Jurgiui buvo ketveri, neteko tėvo, dar po šešerių metų – ir motinos. Susirgo kaulų džiova, kamavusia jį visą gyvenimą. Mokėsi Kelcų ir Varšuvos kunigų seminarijose, tęsė studijas Petrapilio dvasinėje akademijoje. 1898 m. akademijos koplyčioje įšventinamas kunigu. 1902-aisiais po ketverių metų studijų Fribūro universitete gavo teologijos daktaro laipsnį. 1904 m. gydėsi Varšuvoje. Įsitraukė į socialinę veiklą. 1909 m. davė vienuolio įžadus, daug dirbo atnaujindamas marijonų vienuoliją. 1918-aisiais Kaune konsekruotas vyskupu. Gruodžio 8 d. atvyko į politinėje sumaištyje skęstantį Vilnių. 1925 m. polonizacijos šalininkų spaudžiamas, pasitraukė iš Vilniaus vyskupo pareigų. Romoje popiežius Pijus XI paskyrė jį arkivyskupu ir skyrė į Lietuvą apaštaliniu vizitatoriumi. 1927 m. sausio 27 d. mirė Kaune. 1987 m. birželio 28 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė jį Palaimintuoju.
E. Pakutkienė, punskas.pl