Paminklą dr. Jonui Basanavičiui ir jo vardo aikštę vilniečiai ir miesto svečiai išvys kitų metų lapkričio 23-iąją, minint Jono Basanavičiaus gimtadienį. Ketvirtadienį Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas, teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime žiniasklaidai.
Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius. Pasak autorių, paminklu buvo siekiama išraiškingai ir kontekstualiai įprasminti dr. Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir dvasingumą, ano meto politines peripetijas, todėl pasirinko tam laikmečiui būdingą klasikinį portretinį figūrinį sprendimą su stipriu vidiniu judesiu.
Šiame etape pateiktas paminklo J. Basanavičiui darbinis modelis – skulptūra, užkelta ne ant apvalaus, o stačiakampio pjedestalo. Paminklas bus iki 3 metrų aukščio. Aplink skulptūrą sukurta erdvė leis žmonėms iš arti apžiūrėti figūros plastinę raišką, gyvai judėti apie skulptūrą. Aptarimo metu skulptoriai ir architektai svarstė, kad skulptūra galėtų būti ir didesnė nei 3 metrų.

Paminklas bus aiškiai matomas iš tolo ateinant greta esančiomis gatvėmis – Didžiosios, Etmonų, Šv. Kazimiero, Aušros Vartų, Subačiaus ir Pasažo skersgatviu. Paminklo reprezentacinė ašis orientuota į gausiausią žmonių srautą surenkančią – Didžiąją gatvę.
Sutvarkius aikštę priešais Filharmoniją, vietoje buvusios automobilių statymo aikštelės bus sukurta nauja viešoji erdvė Senamiestyje.
Planuojama, kad paminklas ir aikštė bus pastatyti 2018-aisiais, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, per Tautos patriarcho gimtadienį, kuris švenčiamas lapkričio 23 dieną.
Šiuo metu rengiamas aikštės prieš Filharmoniją sutvarkymo techninis projektas. Planuojama pakeisti aikštės dangą, įrengti modernų apšvietimą, pasodinti želdinių ir įrengti mažosios architektūros elementus (suoliukus ir kt.). Atsižvelgus į architektų Vytauto Misevičius ir Algimantas Mačiulio, Kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Nasvyčio pastebėjimus dėl aikštės ir skulptūros sprendinių vieningumo, tiesioginio ryšio su besilankančiais aikštėje, autoriams dar reikės paieškoti geresnių sprendinių. Ekspertai pasitarime sutarė, kad kūrybinis kolektyvas tęs darbus.
Skaičiuojama, kad paminklo nuliejimas ir pastatymas kainuos apie 100 tūkstančių eurų, aikštės sutvarkymas – apie 300 tūkstančių eurų.
Visai nėra užmirštas
J..E. Eksprezidentas A.Smetona neleistinai užmirštas,nes dabar Lietuvoje pertekliniai tvarkosi,deja, neoliberalai / ,,pagerinti“ marksistai/. Tad, kol tauta ir piliečiai nenušluos nuo politinės scenos briuselinių prisitrynėlių neoliberalų,o jų pilna beveik visose Lietuvos partijose, tol J.E. A.Smetonai deramos pagarbos neišvysim.
Prezidentas A. Smetona toliau užmirštas.