Rugsėjo 19–24 dienomis man teko viešėti pietvakarių Suomijoje. Mokymai buvo surengti pagal Europos Komisijos finansuojamą Erasmus+ programą. Iš vienos šalies galėjo dalyvauti 2 arba 3 asmenys. Aš buvau pakviesta, kai laimėjau du atrankos etapus. Kiti dalyviai atvyko iš Lietuvos, Latvijos, Airijos, Danijos, Švedijos, Belgijos, Vengrijos, Kroatijos, Portugalijos ir Suomijos. Iš viso buvo 26 asmenys iš 11 Europos valstybių. Pažintinio vizito tikslai: susipažinti su įstaigų ar organizacijų, skatinančių mažų vietovių jaunimą įsijungti į tarptautinę veiklą, patirtimi, užmegzti partnerystės bei bendradarbiavimo ryšius, pasikeisti vertinga darbo su jaunimu patirtimi tarptautiniu lygmeniu. Mokymuose dalyvavo asmenys, dirbantys su jaunimu: mokytojai, psichologai, jaunimo centrų, kultūros centrų bei kitų įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų vadovai ir darbuotojai.
Pažintinio vizito metu vyko interaktyvios paskaitos, lankėme mokyklą, mažų vietovių kultūros centrus, klausėmės ir stebėjome jaunimo ir jaunimo centrų darbuotojų parengtas pateiktis apie veiklą, dalijomės sava patirtimi. Įdomių ir malonių įspūdžių paliko Lieto pagrindinė mokykla. Nors ten vykusių interaktyvių paskaitų tikslas nebuvo supažindinti su Suomijos švietimo sistema, pasitaikius progai buvo smalsu savo akimis pamatyti, kaip dirbama suomiškoje mokykloje. Juk Suomijos švietimo sistema laikoma švietimo sistemų lydere ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Tik išlipus iš autobuso visus pasitiko eilutėmis sustatyti… mokinių dviračiai, o įėjus į mokyklą – koridoriuje be batų, tik su kojinėmis bevaikščiojantys mokiniai. Toks vaizdas pasirodė kiek neįprastas. Pasiklausę, kodėl taip yra, sulaukėme atsakymo: Suomijoje nuėjus į svečius namuose reikia nusiauti batus, o mokykla – tai antrieji namai. Neilgai reikėjo laukti, kad tuo įsitikintume. Klasės jaukios, nedidelės, gerai įrengtos, aprūpintos mokyklinėmis priemonėmis, sienose, lubose įmontuotos triukšmą sulaikančios detalės. Pertraukų metu – tyla, nes jaukūs koridoriai ištuštėja. Visi mokiniai laisvą laiką praleidžia lauke! NĖRA koridoriuje mokinių, sėdinčių ir besimokančių ar bėgiojančių ir triukšmaujančių. Visi vaikai per pertraukas skuba į kiemą, kur gali spardyti kamuolį, bėgioti, suptis sūpynėse ar tiesiog atsipalaiduoti… Ir nesvarbu, koks esąs oras. Jie įpratę kasdien žaisti lauke, todėl Suomijos vaikams blogo oro nebūna! Taip išeikvojus energiją lengviau susikaupti grįžus į klasę, sutelkti dėmesį, įsiminti informaciją. Sportas tampa rutina, kuri teikia malonumą ir stiprina sveikatą. Vėliau suaugę toliau aktyviai sportuoja. Ir niekas nenustemba pamatęs jaunimo arba garbaus amžiaus asmenų grupes, vaikščiojančias gamtoje su specialiomis lazdomis. Juk būtent Suomijoje ir gimė šiaurietiškas ėjimas.
Kitą įdomų reiškinį teko išvysti mokyklos valgykloje. Čia (švediško stalo principu) mokiniai maisto dedasi patys į lėkštes tiek, kiek ketina suvalgyti. O papietavę patys pasitvarko, nunešdami lėkštes ir rūšiuodami atliekas. Taip kartu ugdomas mokinių atsakingas maitinimasis, tinkamas atliekų rūšiavimas, todėl maistas nėra švaistomas.
Plačiau pasidomėjus suomių švietimo sistema, atsivėrė daug įdomių faktų. Taigi labai svarbus Suomijoje švietimo elementas – PASITIKĖJIMAS tarp mokytojų, mokyklų administracijos, tėvų. Daugelis suomių pasitiki savo švietimo sistema, o valdžia – vietinėmis institucijomis, ir patiki joms atsakomybę. Čia niekas nieko nekontroliuoja, nėra mokyklose vykdomų inspekcijų, niekas netaiko kokybės vertinimo metodų mokytojų darbe. Tėvai pasitiki mokytojais ir žino, kad jų vaikų poreikiais bus kompetentingai pasirūpinta. Mokytojai pasitiki mokiniais, kad jie mokysis ir stengsis. Konkurencijos nei tarp vaikų, nei tarp mokytojų nėra. Konkursų ir olimpiadų taip pat nėra. Vietoj konkurencijos ir mokinių pasiekimų palyginimo daugiausia dėmesio čia skiriama individualiai pagalbai ir mokinio priežiūrai. Todėl pasirūpinama tais, kurie yra silpnesni, tiems, kam mokslai sekasi sunkiau, suteikiamas papildomas dėmesys. Tai užtikrina pamokos metu dirbantys du mokytojai. Visi vaikai gauna mokymo priemones ir nemokamą maitinimą, todėl socialinės nelygybės čia nebėra. Visi mokiniai lygūs ir nusiteikę padėti vieni kitiems, ugdomas abipusis pasitikėjimas, darbas komandoje bei suvokimas, kad mokykloje, kaip ir gyvenime, SVARBIAUSIAS BENDRUOMENIŠKUMAS. Tad mokyklose siekiama, kad vaikai įgytų jausmą, jog jie priklauso bendruomenei, visuomenei ir yra vertingi jos nariai. Daug dėmesio skiriama popamokinei veiklai, būreliams. Į mokytojus ir visą mokyklos personalą, netgi į direktorių ar direktorę kreipiamasi vardu. Mat vaikui daug lengviau kreiptis į mokytoją, kai tarp jų nėra hierarchinės ribos. Vaikai žino, kad mokytojai esą autoritetingi draugai, kurių darbas yra paaiškinti, išmokyti. Lyginant su kitomis sistemomis, Suomijoje mokiniai retai kada laiko egzaminus, yra tik vienas privalomas standartizuotas testas, laikomas, kai mokiniams sueina 16 metų. Taip pat retai kada atlieka namų darbus! Dažniausiai užduotis spėja pabaigti dar mokykloje ir neprivalo mokytis daugiau, nei reikia. Pirmiausia jie turi perprasti, kaip sistema veikia, išmokti mokytis, išmokti pagrindus. Ugdymo programas mokyklos derina prie vietos, kur jos yra įsikūrusios, pvz.: jei netoli yra miškas, dažnai ten vyksta pamokos, jei muziejus – muziejuje ir t. t. Taip mokomasi iš patirties, išnaudojant netradicines mokymo erdves. Nuolat kas nors keičiama ir pačiose klasėse: staliukų vietos dažnai keičiamos – kartais jie sustumiami po du, kartais – į ratus, o kartais, gavę užduotis atlikti grupėse, mokiniai eina į skirtingas klasės puses, koridorių ir ten atlieka darbus. Beje, pamokų metu naudojama ne tik interaktyvi lenta, bet ir mobilieji telefonai, ir planšetės, kuriuos pasitelkdami mokiniai atlieka užduotis. Tokiu būdu mokoma tikslingai naudotis išmaniosiomis technologijomis, ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, lyginti ją, dalintis žiniomis su kitais, diskutuoti.
Sėkminga suomių švietimo sistema, tai daugelio metų darbo rezultatas. Naujos valdžios, vyriausybės nuosekliai tęsdavo pradėtos reformos veiklas, jų nenutraukdavo ir nekeldavo naujos revoliucijos. Prie sėkmės prisidėjo ir gerai parengti specialistai. Suomijoje mokytoju tapti sunku, ypač pradinių klasių. Vien tikrai geri specialistai, kurie moka dirbti su vaikais ir sugeba pateikti informaciją, gali dirbti mokytojais. Todėl Suomijoje mokytojo statusas prilygsta gydytojo ar teisininko statusui.
Tai, ką patyriau ir sužinojau apie suomišką švietimo sistemą Lieto mokykloje, pasitvirtino bendruomenėse, kur teko lankytis pažintinio vizito metu. Ko vaikai mokomi mokyklose – atsispindi ir visuomenėje. Jaučiamas pasitikėjimas ir bendruomeniškumas: visos organizacijos, įstaigos ar pavienės šeimos glaudžiai bendradarbiauja, kartu dalyvaudamos įvairioje veikloje, pradedant tarptautiniais projektais, baigiant namelio, kuris vėliau pasirodė esąs vietos bendruomenės kultūros centras, atnaujinimu. Vienodas dėmesys skiriamas visiems, nesivadovaujama lyderyste, tad nėra „svarbesnių“ organizacijų ar „mažiau svarbių“. Vietos valsčiaus tarybą sudaro įvairaus amžiaus ir profesijų atstovai, todėl priimant sprendimus atsižvelgiama į kiekvieno nuomonę ir poreikius. Ypatingai įsirėžė į atmintį vizitas mažoje Vano saloje, kur gyvena vos 15 žmonių bendruomenė. Beveik visi pensinio amžiaus. Sala, kurioje nėra muziejų, teatrų, parduotuvių, asfaltuotų kelių, šaligatvių ir kt., o sutemus viskas paskęsta nakties glūdumoje, kiekvienais metais sezono metu susilaukia per 300 lankytojų, o jaunimas iš viso pasaulio atvyksta čia savanoriauti! Kodėl ši mažytė sala, kurioje, tarp kitko, nakvynės namai – be tualeto, prausyklos ir kitų patogumų mažytis medinis namas, susilaukia tokio lankytojų srauto? Ar mes ne pernelyg greitai nuvertiname tai, ką turime ir kur gyvename? Ar mokame išnaudoti tai, ką turime?
Iš mokymuose dalyvavusios lietuvės psichologės sužinojau, kad Lietuvoje yra mokyklų, kurios bando pritaikyti suomišką mokymo sistemą. Pavyzdžiui, mokykloje, kur ji dirba, pamokos prailgintos iki 60 min., kad mokiniai geriau įsisavintų medžiagą ir mažiau praleistų laiko namuose ruošdami namų darbus, kad galėtų daugiau tobulėti būreliuose arba ten, kur gali ugdyti savo susidomėjimus. Mokyklos valgykloje įvestas toks pat maitinimosi principas, o pavalgę mokiniai atliekas rūšiuoja, dėdami į tam skirtus spalvotus kibirėlius. Pertraukas mokiniai taip pat praleidžia ne mokyklos koridoriuose, o lauke. Ir dar vienas įdomus dalykas, kurį kažkada apsilankęs Suomijos mokyklose direktorius „parsivežė“ ir kurį mokytojai iki šiol sėkmingai naudoja pamokų metu – tai pripučiamos guminės pagalvės arba dideli kamuoliai. Šiaip šie kamuoliai yra naudojami taisyklingos laikysenos ir pusiausvyros pratimams. Pamokų metu jie padeda ramiau išsėdėti pernelyg aktyviems vaikams, kurie pasižymi ypatingu judrumu, nuolat supasi kėdėje ir sunkiai išlaiko dėmesį. Sėdint ant tokio kamuolio ar pagalvės atliekami maži judesiai, kurie eikvoja judraus vaiko energiją, ir jis netrukdo kitiems.
Suomija – šalis, iš kurios yra ko pasimokyti… Pažintinio vizito metu užmegzti bendradarbiavimo ryšiai, pasisemta žinių, sužinota įdomių faktų, suburta tarptautinė komanda, kuri jau pradėjo žengti pirmuosius veiklos žingsnius. Belieka sau palinkėti sėkmingai parengti tarptautinį projektą, panaudoti įgytą patirtį veikloje, o visiems, dirbantiems mokyklose ar kitose įstaigose – dalyvauti mokymuose užsienyje, pasisemti žinių, patirties ir ugdyti bendruomeniškumą tiek mokykloje, tiek visuomenėje, nes juk vieningoje, darnioje komandoje slypi sėkmė.
Alicija Krakauskienė, punskas.pl