Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tema yra vienas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kultūros programos Belgijoje leitmotyvų.
Šį savaitgalį Gento vaizduojamosios dailės muziejuje, kur jau mėnesį veikia paroda „M. K. Čiurlionis. Svajonės apie Lietuvą”, įvyko dar du renginiai, skirti giliau supažindinti su iškiliojo kompozitoriaus, dailininko kūryba ir asmenybe.
Spalio 19 d. buvo demonstruojamas naujas britų režisieriaus Robert’o Mullan’o vaidybinis filmas „Laiškai Sofijai” (2013 m.), pasakojantis M. K. Čiurlionio ir rašytojos, tautinio atgimimo veikėjos Sofijos Kymantaitės meilės istoriją, atskleidžiant jų gyvento laiko istorinį, socialinį ir kultūrinį kontekstą. Filme lietuvių menininko biografijos faktai, tikri istoriniai įvykiai, citatos iš M. K. Čiurlionio literatūrinio palikimo supinami su išgalvotomis siužeto linijomis ir personažais. Pasak peržiūroje dalyvavusio Mullan’o, sukurti filmą jį įkvėpė netikėtai į rankas pakliuvusi knyga „Laiškai Sofijai”. Režisierius sakė siekęs šiuo filmu sudominti užsienio žiūrovus ir padėti jiems atrasti dar palyginti mažai pasaulyje žinomą lietuvių menininką, jo sudėtingą pasaulį, kuriame vienodai svarbią vietą užėmė fantazijos ir realybė, tapyba ir muzika, tėvynė Lietuva ir mylima moteris.
Filme skamba daug muzikos. Kūrinius fortepijonui gyvai grojo pianistas Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio proanūkis, atlikęs pagrindinį vaidmenį šiame filme.
Po filmo peržiūros tarp režisieriaus, pagrindinio vaidmens kūrėjo ir žiūrovų užsimezgė diskusija. Filmas „Laiškai Sofijai“ muziejaus auditorijoje dar bus rodomas spalio 23 d. ir 30 d. , lapkričio 6 d., 13 d., 20 d. ir 27 d., gruodžio 4 d. ir 11 d. nuo 15 val. Įėjimas nemokamas.
Spalio 20 d. įspūdingiausioje parodos „M. K. Čiurlionis. Svajonės apie Lietuvą“ salėje, kurioje medžio ir šviesos instaliacija kuria mistinio Lietuvos miško įvaizdį, pianistai Rokas Zubovas ir Sonata Zubovienė surengė M. K. Čiurlionio muzikos koncertą – paskaitą. Apgalvotai parinkti kūriniai su įvadiniais komentarais klausytojams leido sekti Čiurlionio kompozicinės technikos ir estetikos raidą. Skambėjo preliudai lietuvių liaudies dainų motyvais, simfoninė poema „Miške” (1901 m.), aranžuota keturioms rankoms, mažų peizažų ciklas „Marios” (1908 m.), Sefaa esec variacijos (1904 m.) ir keturi 1901–1909 m. sukurti Druskininkų preliudai. Pastaruosiuose ryškiai atsiskleidė perėjimas nuo romantinės tradicijos iki novatoriškos muzikos, kurioje kompozitorius atsisakė ritminių, melodinių ir harmoninių klišių.
Bisui Rokas Zubovas atliko mazurką ir pirmąjį M. K. Čiurlionio kompozicinį bandymą, paskui atsakinėjo į gausius publikos komentarus ir klausimus.
Abu renginius inicijavo ir organizavo Gento vaizduojamosios dailės muziejus bendradarbiaujant su Lietuvos nuolatine atstovybe ES.
Daugiau informacijos:
Jurgita Germanavičienė, Pirmininkavimo atstovė spaudai Briuselyje COREPER I klausimais
Tel. +32 47158973; el. p. jurgita.germanaviciene@eu.mfa.lt