Visi džiaugiasi grybų gausa. Baravykų, voveruškų galima rasti samanose ir po šakomis kiekviename miške… Po liepos ir rugpjūčio lietų pasirodė kazlėkai, kuriuos greit reikėjo surinkti, nes kirmijo. Sveikatai pagerinti vis dar verta pasirinkti spanguolių. Jas patariama valgyti neapdorotas – tada mažiausiai praranda vertingų savybių.
Tačiau nesidžiaugia ypač tie, kas negali arti ar kitaip įdirbti žemės naujam žieminių javų pasėliui. Vis tikimasi, kad lietūs baigsis, nespės supūti paskutiniai obuoliai, kriaušės, slyvos, kurių šiemet ir taip mažai.
Labai trukdė lietus šiemetei rugiapjūtei, o rugpjūčio viduryje didelė kruša pridarė nuostolių daržuose, apgadino automobilius ir namų stogus.
Rugiapjūtė baigėsi. Ne itin didelis grūdas žieminių rugių, kvietrugių. Trukdė nuolatiniai lietūs (kurių labai stigo pavasarį). Neilgai šiemet truko kaitra. Ji ūkininkams netrukdė. Grūdai geriau išdžiūvo. Javai labai reikalingi kitai sėjai ir miltams gyvuliams šerti.
Klevų seniūnas Romas Griškevičius pasakojo:
– Savo kombainu kirtau ir sau, ir kaimynams. Visur žieminis javas geriau byrėjo. Vasarojaus nedaug turėjau, nes reikėjo atsėt tas vietas, kur kloneliuose po žiemos buvo visiškai sugedę, supeliję, pageltę žieminiai kviečiai. Kur aukščiau – viskas gerai. Nukirtęs lauką, stengiuosi surinkt šiaudus ar kitiems pasiūlyt. Tik pradžiūvusį lauką ruošiu naujai sėjai. Labai trukdė lietūs. Daug žmonėms išguldė javų, supūdė.
Juozas Gylys prisiminė, kaip buvo dirbama seniau:
– Oi, savo gyvenimi daug mosikuoc teko dalgiu. Ir žolas, pievas pjoviau, ir javų apkirsc ir nukirsc teko nemažai.
Tai sustojį tarpkojin inrėmiam kotų dalgio ir aslukėm paaštrinam dalgius. Tai da kokių baikų katris pradės, kitas užbeigs, tai kokių dainų moteros užtrauks, ir smagumas ėmė. Norėjos ir kirsc, ir griebc, rišč ryšukus. Iš dzviejų saujų javo šaudų suriši, apjuosi pėdų ir vė suriši. Kap katrom tai padėjom, o kitos tai pacos spėj ir griebc, ir surišč.
Sanesni žmonės labai žūrėj, kad nesimėcytų nei grūdas, iki klojimo neišbyrėtų, kur neraikia. Tai, būdavo, aina ir suranka kožnų varpų, drabynukių vežimų išciesia linini paklodi, parvežtus javus kap sudeda in šalinį, tai iš paklodės grūdus gražai iškraca an klojimo, paskui sušluoja, sako: ca bus vištom. Buvo ir arklinės grabarkos, alia saniem gerau grėblys. Nesimėtė jokia varpa.
Eugenija Pakutkienė, punskas.pl