Sveikinu Jus su artėjančiom šv. Kalėdom.
Indoeuropiečių prokalbėje Namai – ḱóymos (išsaugotas lietuviškame žodyje kaimas) yra tai, kas brangu, kas mylima, prie ko galima prisiglausti. Pasak evangelisto Luko, kūdikėlis Jėzus gimsta tvarte. Jis paguldomas ėdžiose, bet į rankas paimamas motinos Marijos ir Juozapo – žmonių, kuriems jis brangus ir mylimas, kurie laikui bėgant ir jam taps tokie pat brangūs ir mylimi, ir prie kurių prisiglausdamas jis visada pajus savo tikruosius žemiškus namus. Pasak tradicijos, šie žemiški namai – motina – paimami Sūnaus į dangų. Marijos Ėmimo Dangun šventė tad gali būti vadinama Jėzaus žemiškų namų tapimo dangiškaisiais švente.
Linkiu, kad šventų Kalėdų rytą – ir kievieną savo gyvenimo rytą – kiekvienas iš jūsų turėtumėte šalia savęs tuos gyvuosius namus,
kuriuos norėtumėte su savim nusinešt į dangų, prie kurių norėtųsi prisiglausti. Joks kitas bendravimas neperteiks nei jų šilumos, nei artimumo.
Namai – tai ne tik vieta, kur gimėm. Namai yra ir ten, kur mes atgimstame širdimi ir dvasia. O atgimstame visada nuoširdžiame santykyje ir susitaikyme su kitu – Dievu ir artimu. Tokiu atveju Bažnyčia tampa tikrų namų vieta – gimimo ir atgimimo erdve. Kiekvienas yra kviečiamas pažvelgti į save ir į kitą, kaip į artimą, kaip į namus, kuriuose galime atgimti,
kuriuos galime pamilti ir be kurių pasijaučiame benamiais.
Tiesa, kai kuriuose mūsų namuose ar bendruomenėse būna nesutarimų, bet neapleiskime jų – ieškokime tarpusavio vienybės ir tos namų ramybės, kurią Kalėdų dvasia kviečia išgyventi.
Prašau ir meldžiu, kad Viešpats saugotų Jūsų namus ir Jūsų meilę Jam, nes kiekvieną, mylintį Jį, lydi pažadas: „Kas myli mane, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės, mes ateisime pas jį ir apsigyvensime“ (Jn 14, 23).
Dievas teapsigyvena Jūsų namuose kartu su Jo palaima, nešančia ramybę.
Su šv. Kalėdom!
Prel. Edmundas J. Putrimas
Tau irgi ramybės ir sveikatos, Ganytojau