Pristavonių kaimo kryžiai

Pristavonys (lenk. Przystawańce) – lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje. Jis yra apie 7 km į rytus nuo Punsko. 95% gyventojų – lietuviai. Išlikę keletas XIX a. statytų pastatų. Valsčiaus kelias Paliūnai-Trakiškės. Punsko bibliotekos filialas su lietuviškom ir lenkiškom knygom.

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Jis pirmą kartą minimas 1640 metais. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukariu įsikūrė lietuviškų organizacijų skyriai. 1958 m. kovo 26 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos padalinys. Populiari tapo saviveikla: 1964-1996 m. surengti devyni vaidinimai. Antrojo pasaulinio karo metais 43% gyventojų buvo išvaryti į Lietuvą. Pokariu įkurtas valstybinis ūkis.

Teksto ir nuotraukų autorė Dalia Vaznelytė

1
Medinis koplytstulpis prie Balytų sodybos, pastatytas 1993 m.

 

Pristavonių kaimo kryžius
2009 m. Radzevičių šeima prie savo sodybos pastatė medyje išdrožtą Rūpintojėlį su metaline saulute Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti

 

Pristavonių kaimo kryžius
Akmeninis kaimo kryžius su tvorele, stovintis prie asfaltuoto Pristavonių kelio ir Radzevičių sodybos, pastatytas 1936 m.

 

Kryžius stovintis prie Kampuočių-Pristavonių kelio
Kryžius, stovintis prie Kampuočių-Pristavonių kelio

 

Betoninis kryžius stovintis šalia kaimo kryžkelės, netoli Matulevičių sodybos
Betoninis kryžius, stovintis šalia kaimo kryžkelės, netoli Matulevičių sodybos