Gausiausiu kasmetiniu Lenkijos lietuvių susiėjimu tapusi Žolinės šventė Punske šiemet buvo ne tik kaip visada smagi. Linksmybes atmiešė ir liūdnos diskusijos dėl dviejų kaimo mokyklų uždarymo.
Navinykų pedagogių nupintas Žolinės vainikas sukėlė didelį atgarsį dėl simbolinių kaltinimų pareigūnams, uždariusiems lietuviškas kaimo mokyklas.
Navinykų pedagogių nupintas Žolinės vainikas sukėlė didelį atgarsį dėl simbolinių kaltinimų pareigūnams, uždariusiems lietuviškas kaimo mokyklas. R.Butrimo nuotr.
Artėjančią Rugsėjo 1-ąją durų nebeatvers šešiametės pradinės Pristavonių ir Navinykų mokyklos. Taip, jas praėjusiais metais lankė vos atitinkamai 9 ir 28 vaikai.
Tačiau dabar iš trijų paskutinių čia veikusių mažų lietuviškų kaimo mokyklėlių liks vienintelė Vidugirių, nors joje pernai mokėsi perpus mažiau vaikų nei Navinykuose – 14, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Rytai-Vakarai“.
Tokio sprendimo paslaptingumas ir žinia, kad uždaryti mokyklas nurodė tautietis – Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, ir sukėlė barnius lietuvių bendruomenėje.
Žolinės vainikas prakalbo
Ginčų nuotaikas apnuogino ir dar labiau paaštrino iškalbingas Žolinės vainikas, kurį į Punsko bažnyčią atnešė bedarbiais likę Navinykų mokyklos pedagogai.
Pagal ilgametę tradiciją vietos lietuviai Žolinės dieną iš kiekvienos gyvenvietės į šventę suneša įvairiausių formų vainikus, supintus ir papuoštus gėlėmis, kviečiais, uogomis, kitomis naujojo laukų derliaus gėrybėmis.
Po pamaldų vainikai per iškilmingas eitynes apnešami aplink bažnyčią ir galiausiai joje kelioms savaitėms pastatomi pasigrožėti.
Tačiau šiemet Navinykų mokytojų ir Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos padarytas Žolinės vainikas sukėlė didžiulį atgarsį dėl simbolinio pagrūmojimo tiems, kurie išdrįso uždaryti mokyklą.
Kaltinimai – poeto lūpomis
Vainiko viršuje navinykietės pakabino šiaudinį skambutį, o jo viduryje iš kviečių varpų suformuotoje saulutėje įtaisė lietuvišką knygą, apjuostą grandine su užrakinta spyna.
Knyga buvo padėta ne ant žydinčių gėlių, bet ant spygliuočių, o šalia jos – užgesusi žvakė.
Dar iškalbingesnis buvo atverstas knygos puslapis su garsaus XIX amžiaus Tilžės lietuvininko – poeto Viliaus Bruožio eilėraščiu „Lietuviška tu giminėle”.
Vainiko kūrėjai specialiai pabraukė eilėraščio žodžius „Ar iš naudos dabar naikina lietuviai savo giminę”. (…)
Eldoradas Butrimas, lrytas.lt
nezinau Mantai kur tu gyveni ir kas esi, bet jeigu tau tai atrodo nesamone tai pagalvok … ir gal patylek?Punsko lietuviu nieks neisdave , isdavem mes save patys, po to kai virsaitis galingai ivede Trojos arkli i Punsko valsciu, o virsaitis tai mes , ar ne?
Mantai, kodel nesamone? Tai teisa, kad Liskauskas isdave lietuvius.
Parasyta didele NESAMONE!!!