„Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ – tai monumentalus 2017 m. gruodžio pabaigoje Punsko „Aušros“ leidykloje pasirodęs leidinys, kuriame aprašomi draudžiamosios lietuviškos spaudos keliai Punsko, Seinų ir Lazdijų krašte. Jį sudarė: Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius ir Sigitas Birgelis.
Knygoje aptariami draudžiamosios lietuviškos spaudos keliai buvusioje Seinų apskrityje ir dar keliuose gretimuose valsčiuose. Kitados šią teritoriją pavadinome Seinų kraštu. Tai dabartinis Lazdijų rajonas, dabartinė Seinų apskritis ir dar keletas vietovių.
„Šią knygą skiriame Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Tai nepaprastai svarbi sukaktis visiems pasaulio lietuviams. Vasario 16-oji atvėrė mūsų tautai duris į laisvę ir nepriklausomybę, kurią tiek metų norėta užgniaužti, nuslopinti, iš laiko erdvės ir atminties ištrinti. Nepriklausomybė gimė lietuvių inteligentų gretose, brendo ir augo žmonių širdyse, vingiuotuose knygnešių keliuose, slaptose daraktorių mokyklėlėse“, – rašoma knygos pratarmėje.
Pasipriešinimo spaudos draudimui sąjūdis surado gerą dirvą Punsko, Seinų ir Lazdijų žemėje. Jį ugdė Sūduvos šviesuoliai, Seinų kunigų seminarijos klierikai, kunigai ir jos auklėtiniai, paprasti šio krašto žmonės, kaimiečiai. Ant pasipriešinimo bangos kilo žmonių tautinis sąmoningumas, brendo pasiryžimas gyventi ir aukotis „vardan tos Lietuvos“.
Draudžiamosios spaudos keliai vedė į Lazdijus, Seinus, Punską, į visus šio krašto lietuviškus kaimus. Slaptų kelių ir bevaikščiojančiųjų jais buvo daug. Jų darbai sukaupti ir užrašyti šios knygos puslapiuose. Tai Vincas Markevičius, Karolis Petruškevičius, Jonas Kaluškevičius, Andrius ir Marijona Aluškai, Vincas Kaminskas, Juozas Kaukas, Povilas Matulevičius, Agota Zigmantaitė (Žygmantaitė), Juozas Laukaitis, Simonas Norkus, Motiejus Simonaitis, Antanas Katilius, Antanas Milukas, Petras Dvaranauskas, Povilas Kupstas, Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis ir šimtai kitų šiame leidinyje įvardintų knygnešių, draudžiamosios spaudos platintojų ir daraktorių. Tebūna jiems tai dvasinis monumentas, o mums teprimena gūdžios praeities laikus, įpareigoja gyventi, dirbti ir aukotis visų mūsų Tėvynei – Lietuvai.
Pagrindinę knygos dalį sudaro Benjamino Kaluškevičiaus ir Kazio Misiaus parengtos šio krašto knygnešių, spaudos platintojų ir daraktorių bei draudžiamosios lietuviškos spaudos rėmėjų biogramos.
Knygoje spausdinamų straipsnių autoriai:
- Benjaminas Kaluškevičius (Dzūkų daraktorius Antanas Balčius ir Ringeliškės kaimo daraktorius);
- Antanas Staškevičius (Čia istorija praėjo knygnešys. Dvi konferencijos apie atminties (iš)saugojimą);
- Neringa Rasiulienė (Apie pirmąją konferenciją Čia istorija praėjo knygnešys);
- Jūratė Sutkuvienė (Konferencija apie atminties iš(saugojimą));
- Daiva Mikalauskienė (Būdviečio mokykloje – konferencija, skirta knygnešiui Jonui Kaluškevičiui atminti);
- Juozas Vaina (Paminklai ir tie dvilypiai);
- Kostas Leončikas (Daraktorių mokykla Klevuose);
- Alicija Sitarskienė (Povilas Kupstas);
- Algimantas Katilius (Iš kun. Kazimiero Sederavičiaus atsiminimų, Iš kun. Vincento Čitavičiaus atsiminimų ir Knygnešių draugijos: valstiečių pilietinio sąmonėjimo rodiklis);
- Petras Maksimavičius (Pažymėti garbingu knygnešio vardu);
- Petras Vitkauskas (Užmiršti Seinų ir Punsko krašto knygnešiai ir Knygnešystės fenomenas);
- Antanas Tyla (Pasipriešinimas lietuviškos spaudos draudimui 1864–1904 m.);
- Gražina Markevičiūtė-Markauskienė (Atminimo akmuo knygnešiui ir jo tėviškei);
- Sigitas Birgelis (Knygnešys Povilas Matulevičius. Mitai ir tikrovė);
- Eugenija Pakutkienė (Kovo 16-oji – Knygnešių diena);
- Justinas Sajauskas (Trys pasakojimai apie knygnešius).
Knygos pabaigoje pateikiama asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė.
Knygos kalbos redaktorė Laima Jancaitė. Korektorė Birutė Burdinaitė-Ołów. Viršelį parengė Laima Birgelytė. Maketavo Božena Bobinienė. Išleido Punsko „Aušros“ leidykla.
Dėkojame knygos rėmėjoms – Punsko savivaldybei ir Lazdijų rajono savivaldybei bei jų vadovams Vytautui Liškauskui ir Artūrui Margeliui. Tai prasminga auka ir dovana savo krašto žmonėms.
Knyga skirta Lietuvos Nepriklausomos Valstybės šimtmečiui.
punskas.pl