Iš ciklo VISI KELIAI VEDA PER BIBLIOTEKĄ
Kartu su valsčiaus biblioteka buvo steigiami ir bibliotekos filialai bei punktai. Jie veikė daugelyje kaimų: Bokšuose, Seivuose, Raistiniuose, Žvikeliuose, Taurusiškėje, Navinykuose, Paliūnuose, Šlynakiemy, Ožkiniuose ir Peleliuose. Punktai dažnai buvo kilnojami iš vieno buto į kitą. Vidugirių filialas 1988 m. buvo perkeltas į Pristavonis. Po trejų metų valsčiaus tarybos nutarimu šis filialas buvo uždarytas. Taip pat buvo uždaryti 7 bibliotekos punktai. Toks sprendimas buvo aiškinamas sunkia finansine padėtimi. Panaikinus Pristavonių filialą ir punktus sumažėjo skaitytojų ir skolinamųjų knygų skaičius. Dalį uždaryto filialo knygų perėmė valsčiaus biblioteka, kitos atiduotos Pristavonių mokyklai. Punktas liko tik Vidugirių gaisrinėje. Čia dirbo Romutė Sidarytė. Jis taip pat vėliau panaikintas. Punktai pradėti naikinti maždaug 1990-1991 m. 1992 m. veikė Punsko biblioteka, Smalėnų filialas ir 6 bibliotekos punktai. Tais metais 672 skaitytojai paskolino 14.650 knygų. Ilgesnį laiką išsilaikė Anelės Nevulienės globojamas Raistinių punktas. 1997 m. dar veikė vienintelis bibliotekos punktas Seivuose. Čia dirbo Violeta Vavokaitė. Minėtais metais Seivų punkte 36 skaitytojai pasiskolino 92 knygas.
Šiuo metu Smalėnuose veikia paskutinis filialas. Jame dirbo Halina Gajdzińska, vėliau Jan Gajdziński, o dabar 1/3 etato Jadwiga Gobczyńska. 1997 m. Čia buvo apie 9,2 tūkstančio knygų. 2012 m. filialas turėjo 22 skaitytojus, kurie pasiskolino 217 knygų. Smalėnų bibliotekoje yra 8800 lenkiškų ir lietuviškų knygų. Pastarųjų jau niekas nebeskolina.
Reikia paminėti, kad Punske, be viešosios bibliotekos, yra dar Dariaus ir Girėno mokyklų biblioteka bei Kovo 11-osios licėjaus biblioteka. Seinuose veikia „Žiburio“ mokyklos biblioteka. Kiekviena iš jų turi savo istoriją, kurią dar reikia užrašyti.
Kai kas teigia, kad XXI a. – tai bibliotekų tuštėjimo amžius. Neseniai teko Vroclave susitikti su įtakingais naujųjų medijų atstovais, kurie įrodinėjo, kad bibliotekos tučtuojau taps knygų kapinynais. Jas palaidos internetas. Man atrodo, kad mūsų amžiui būdingi įvairūs kraštutinumai. Tai reiškia, kad kai vienoje pusėje atsiranda stiprios jėgos srautas, kita – likusi apleista ar nusilpusi, pradeda pulsuoti. Vis daugiau atsiranda žmonių, kuriems knyga yra didelė vertybė, kurios negalima atsisakyti. Jiems aišku, kad reikia „kovoti“ dėl knygų, bibliotekų ir skaitytojų. Jų nuomone, nereikėtų šiam tikslui gailėtis pinigų, nes jie sugrįš – gal ne naujų bankų pavidalu, bet išprususių, modernių, laimingų žmonių vertybėmis. Verta kaupti pusiausvyrą palaikančią energiją ir ugdyti knygų skaitymo kultūrą.
Kaip tai daryti XXI amžiuje, kai žaibo greičiu plėtojasi naujos technologijos, kurios labai domina ir pritraukia jaunus žmones. Ši pažanga ir džiugina, ir kelia didelį nerimą. Baisu, kad realus gyvenimas netaptų vien tik virtualiu, kad gyvenimas neišsprūstų iš rankų. Knyga yra patikrinta vertybė, turinti ilgą istoriją, giliai suleistas šaknis. Dėl to jos negalime taip lengvai atsisakyti. Tėvams, mokytojams ir visiems žmonėms, kuriems rūpi naujųjų kartų likimas, neabejingas yra ir knygų skaitymo poreikis. Šiuolaikiniai bibliotekininkai turi pakeltą kartelę: kaip sudominti ir pritraukti jaunimą, kuris visiškai nesusidomėjęs knyga, arba kaip patenkinti išprusususius, sąmoningus skaitytojus, kurių yra pakankamai daug? Tikriausiai ne „prikalant grandinėmis knygas prie lentynų“… Dabartinis bibliotekininkas turi drąsiai ieškoti naujų būdų, eksperimentuoti, kad suprastų naujų laikų skaitytoją. Turi kurti novatoriškas, modernias bibliotekas – patrauklias, prieinamas, gerai aprūpintas naujausia literatūra ir technologijomis.
Visa šita yra įmanoma, net jeigu kultūros tikslams stokojama pinigų. Juk bibliotekininkai yra nuėję ilgą istorinį kelią, jie kūrybingi, sugeba keisti bibliotekos įvaizdį pagal dabartinių laikų poreikius… Jiems tik reikalinga maža pagalba – valdančiųjų dėmesys ir supratimas…
Marytė Malinauskienė, punskas.pl