Prieš akis pirmadienis. Liko lygiai septynios dienos. Stebuklingas septintukas. Kažin ar atneš šią savaitę stebuklą. Bent vieną. Sako: Nepuoselėk tuščių vilčių. Stebuklų nebūna. Spragtelėjus pirštais stebuklų tikrai nebūna. Juos patys sukuriame, pritraukiame. Taip yra su viskuo. Atvira, vilties kupina širdis traukia lyg magnetas. Taigi, kokių stebuklų atneš šių metų laukimo laikotarpis iki Kalėdų?
Mano galva, didžiausias ir intensyviausias Kalėdų laukimas prasideda paskutinę savaitę iki Kūčių. Esu tikra, kad bent pusė iš Jūsų turi tokią pačią nuomonę. Galybes darbų atidedame likus kelioms dienoms iki pačios gražiausios metuose vakarienės. Argi imtume dulkes valyti iš anksto, jeigu jos vėl po dviejų dienų nuklotų mūsų nublizgintus namus? Ar drįstume grindis paskutinį kartą plauti kelias dienas prieš Kūčias, jeigu tik prasidės visas patiekalų gaminimo procesas? Reikia susikaupti, prasmingai išdėlioti šios savaitės darbus, kad šį kartą nepavargčiau ir netektų gailėtis vien dėl darbams skirto laiko. O mes, žmonės, mokame užsikuisti taip, kad nepaliekame laiko nei artimiesiems, nei sau.
Nagi, šiandien pirmadienis.
Susirašysiu darbų planą. Bet gal nereikia… Užteks galvoje viską tvarkingai susidėlioti. Ką čia nuveikus? Langai išvalyti. Nejaugi lauksiu paskutinės minutės? Susiteplios? Taigi normalu, kad susiteplios. Tokiu metų laiku visko būna – ryte šviečia saulė, o po pietų dangus su žeme maišosi. Geriau atsisėdusi prie kvepiančios kavos pagalvosiu apie pyragus.
Antradienis. Vakar mintyse prisikepiau pyragų. O kuo šiandien pagardinti dieną? Iškepsiu mamai sausainiukų su cinamonu. Oi, kokia bus laiminga!
Trečiadienis. Sakiau, kad mamai nušvis akys. Abi skanaudamos kepinį, galėjome valandėlę pasišnekučiuoti apie viską ir apie nieką. Gera pabūti su mama. Dabar laikas mėsos kukuliams. Prigaminsiu šiandien, Kalėdoms bus kaip rasta. Kas būtų, kad nebūtų šaldiklių…
Šiandien ketvirtadienis? Dovanų diena! Kiekvienoje dėžutėje paliksiu nuoširdumo lašelį ir tylios meilės gabaliuką. Materialūs dalykai greitai susidėvi, susinaudoja, sulūžta…
Rytoj bus penktadienis. Skaitysite visa tai, ką aukščiau surašiau. Galvosite, kur čia tos savaitės stebuklai? Jie čia pat. Kiekvieną dieną patyriau kitokį malonumą, kurį ir vadinu mažu stebuklu. Argi meilės pagrindu kepti sausainiukai mamai ir laikas, praleistas su jos šypsena, tai nėra stebuklas? Žinote, nuostabu buvo pakuoti dovanas be skubėjimo ir nervų. O kaipgi laisvalaikis praleistas su kavos puodeliu, kurį… teko dalintis su mylimu žmogumi? Argi tai nėra maži stebuklai, kurie pakursto laimę širdyje?
Leiskime kartais, ypač prieš tokią gražią šventę, paleisti skubėjimo vadeles. Praėjusio laiko niekas nesugrąžins. Netrukus Kūčios. Nebėkime patys puošti eglės. Sukvieskime visą šeimą. Mėgaukimės bendrais darbais, kurie bent trumpam leistų iš galvos išplėšti visus planus.
Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl