2017 m. rugsėjo 9 d. (šeštadienį) Seinų krašto vaidintojai dalyvavo Prano Dzūko sodyboje Šeštokuose vykusioje XV kaimo mėgėjų teatrų šventėje „Susipažinkime“. Sodyba įkurta kuriantis kolūkiams. Iš ardomų vienkiemių surinkti senieji ūkio ir apyvokos rakandai sudėlioti į perstatytus trobą, tvartą, svirną ir kluoną. Kluone ant storų virvių pakabintas didelis, storas ąžuolas su grioveliu. Tokia įranga ilgokai spaustas sėmenų aliejus. Troba ir svirnelis pilni senovės. Čia ir krosnis, ir viskas, kas nuo šimtmečių buvo reikalinga šeimai ir šeimininkei ar šeimininkui. Tvarte įrengta scena ir suolai žiūrovams.
Pasižvalgius gera sugrįžti mintimis į praeitį. Tada ji buvo gan varginga, bet dabar – kokia įdomi!
Mes vaidinome, o apylinkės žmonės tą gražų ir saulėtą šeštadienį baiginėjo rugiapjūtės darbus, buvo kertami kombainais javai, nes dėl lietaus įmerktos žemės ilgai nebuvo galima įvažiuoti į laukus. Tad scenoje ir klojime gausu buvę ypač pagyvenusiųjų, nes jaunesnieji privalėjo darbuotis.
Šventėje dalyvavo nemažai teatrų. Savivaldybės atstovas pasveikino pačioje pradžioje visus kolektyvus, vadovams įteikė padėkas ir dovanėles, palinkėjo toliau puoselėti lietuvišką žodį, tęsti mėgėjų teatrų veiklą. Prieš pasirodymus pristatytas kiekvienas teatras.
Pirmieji vaidino Šeštokų teatro mėgėjai. Etnografinės Prano Dzūko sodybos mėgėjų teatras „Sodžius“ parodė 2 dalių spektaklį „Akmeninė širdis“ (vad. Marija Pečiukonienė, aut. Jadvyga Vailionienė, rež. Aldona Surdokienė). Paskui Lazdijų KC Seirijų kultūros namų mėgėjų teatras suvaidino spektaklį „Dideli nemalonumai“ (aut. Jadvyga Vailionienė ir Aldona Surdokienė, rež. Lena Švetkauskienė). Jungėnų mėgėjų teatras parodė Balio Sruogos spektaklį „Pagunda“ (rež. Raimundas Tyras), Sūduvos bendruomenės mėgėjų teatras – Žemaitės „Apsiriko“ (rež. Daiva Krampienė), Rudaminos laisvalaikio užimtumo klubo mėgėjų teatras „CikTepSau“ – spektaklį „Misis sodžius“ (aut. Genovaitė Švabienė, rež. Aldona Surdokienė). Seinų mėgėjų teatras suvaidino monologus „Dėdė Mikas“ (Birutė Roglienė), „Broliai dvyniai“ (Vitas Lastauskas), „Marcelina iš Burokų“ (Genutė Pakutkienė). Taip pat vadovaujant Vitui Lastauskui sudainuotos dainos: „Banguoja auksiniai javai“, „Buvo vasara, žydėjo gėlės“, „Ilsėjosi burės“. Tarp vaidinimų grojo ir dainavo ansamblis „Vakaruška“ (vad. Gintautas Česnulis).
Dėkojame už dovanėles, gražius spektaklius, prasmingai praleistą laiką, bendravimą, skanią kopūstienę. Dėkui ir saviškiams dalyviams. Ačiū vairuotojui Algirdui Pakutkai, kuris sava mašina nuvežė ir parvežė Seinų krašto saviveiklininkus.
Keliaudami dar užsukome prie Rudaminos XV a. bažnyčios, nusilenkėme kankiniui kun. Juozui Zdebskiui, kurio kapas yra šalia šios šventovės. Jos požemiai panašūs kaip Vygrių ar Seinų – su ąžuolo sijomis, degtomis molio plytomis. Nuo bažnyčios takelis veda Rudaminos piliakalnio link, kur karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas. Čia sukalbėjome Marijos litaniją ir pagiedojome keletą giesmių, prašydami užtarimo ir giedros, kad ūkininkai galėtų nuimti derlių. Aplinkui matėsi apsemta žemė, kai kur nenukirsti javai mirko vandenyje. Prieš dvejus metus čia važiuodami meldėmės lietaus, kurio kaip tik reikėjo. Dabar jo per daug. Reikia saulės ir giedros. Matyti, kad žemė čia derlinga, juodžemis, lygumos. Tik reikia arti, akėti, sėti žiemkenčius… Labai reikia, kad laukai pradžiūtų.
Kai saulutė šviečia – gera, gražu, linksma, šilta. Lietaus jau tikrai pakanka. Grybų turbūt visi prisirinko iki valiai ir bus atsargų keleriems metams.
Aišku, žmogui visada ko nors trūksta. Taip yra, taip ir bus. Be galo visi skuba, nespėja, mažai ilsisi.
Sakoma, jog reikėtų daugiau šypsotis, pasimokyti iš tų, kurie dieną pradeda šypsena, gražiais linkėjimais sutiktiems žmonėms. Sakoma: „Kai tu šypsosiesi, tai ir tau gyvenimas šypsosis.“ Šypsena ilgina gyvenimą. Ji juk nieko nekainuoja, o gerų emocijų suteikia visai dienai. Smagu iš ryto sutikti žmogų, kuris šypsosi, džiaugiasi, gera nuotaika bando užkrėsti kitus. Turėtume taip pat pastebėti šalia savęs kitus, silpnesnius, padėti jiems, gerą žodį pasakyti. Taip gyventi nesunku. Taip gyventi galima.
E. Pakutkienė, punskas.pl