Š. m. lapkričio 6 dieną LR švietimo ir mokslo ministerijoje lankėsi užsienio lietuviai studentai. Susitikime su viceministru Rimantu Vaitkumi jie kalbėjo apie studijas Lietuvoje bei savo problemas.
Susitikime dalyvavo studentai iš Seinų, Punsko, Varšuvos, Rimdžiūnų, Karelijos, Tiumenės ir kt. Lietuvoje jie studijuoja ekonomiką, architektūrą, statybos inžineriją, matematiką, religijotyrą, anglų kalbą, mediciną, psichologiją ir kt.
Užsienio šalių lietuviams prie konkursinio balo stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas pridedami papildomi vienas arba du balai. Lietuva jiems skiria paramą studijoms. Šiemet tokią paramą gavo 152 studentai.
LR švietimo ir mokslo ministerija siekia, kad Lietuvoje studijuojantys jauni žmonės sėkmingai adaptuotųsi šalyje, rengia jiems ekskursijas po Lietuvos dvarus, skatina lankytis kultūriniuose renginiuose.
Neseniai užsienio lietuviams studentams buvo paskelbtas fotografijų konkursas „Mus sujungia Lietuva“. Geriausių darbų parodoje, kuri buvo surengta susitikimo metu, dalyvavo 19 jaunuolių iš 8 šalių. Iš Seinų kilusios Zitos Pakutkaitės-Ylevičės nuotrauka laimėjo II vietą. Ji įamžino savo vestuvių dieną prie Lietuvos ir Lenkijos pasienio.
Paroda šiuo metu veikia Švietimo ir mokslo ministerijoje. Vėliau ji bus surengta Seime ir Vilniaus lietuvių namuose.
Nuotrauka ir užrašas iš feisbuko: „Nuotrauka daryta š. m. liepos 12 d., ką tik mums – man ir Valdemarui, sumainius aukso žiedus Lazdijų Šv. Onos bažnyčioje. Pakeliui į vaišes, kurios vyko Klevų kaime (Lenkijoje), kirtome Lietuvos ir Lenkijos pasienį. Ten simboliškai įsiamžinome, norėdami visada prisiminti, jog tikrąja tų žodžių prasme – mus sujungė Lietuva. Su Valdemaru susipažinome Kaune – abu atvykome čia studijuoti: jis iš Šeduvos, aš iš Seinų. Mus suvedė, be kita ko, meilė savai kultūrai ir kalbai. Nors ir gyvenam Lietuvoje, tačiau stengiamės dalyvauti ir Lenkijos lietuvių kultūriniame gyvenime – nepamiršti savų šaknų ir puoselėti savą kultūrą etninėse Lietuvos žemėse.“
punskas.pl
Pelėda, tokie jau laikai. Kai nebelieka tikrų vyrų…
Viktorai, nusimeski tą sulenkintą (bažnyčios ar valstybės administracijos- nesvarbu) pavardę, tai tikrai nesudėtinga. Reikia tik persilaužti savyje tą baimę (prisipažinti sau, kad to nedarome dėl paprasto patogumo, prisitaikėliškumo). Pažiūrėsi, tikrai palengvės, pasaulis nesugrius, o ir tavo kaimynai (ir giminės) lenkai pripras, ir gydytojai ligoninėje sugebės ištarti, ir banke nepasimesi. . Tai beje, pats veiksmingiausias būdas mokyti lenkus tolerancijos, kad mes turime savo kalbą ir pavardes, kaqd gyvenamer savo žemėse. O tarpusavo diskusijos, kas, kada ir kodėl mums sulenkino pavardes,yra bevaisės.
Būkite vyrai, Viktorai ir Juozai, ženkite tą žingsnį, tai tikrai ‘neskauda’ ir nėra taip baisu, ar neįveikiama, kaip kad dažnai mėgstame papostringauti.
Zenonui. Mano protėviai čia gyvena nuo LDK laikų. Nuo tada mūsų tautiečiams buvo sulenkinti vardai ir pavardės, bet mes išlikome lietuviais. Pagal savo išgalęs dirbame lietuviškumo labui. Suvalkuose gyvena letuvaičiai iš Lietuvos su gražiai skambančiomis lietuviškomis pavardėmis ir vardais, dėja jų nepamatysi lietuviškose mišiose ar „Vienybės“ klube. Jų vaikams nereikalinga lietuviška mokyklėlė ir pan.. Tai gal iš jų pasityčiotumete?
Iš tiesų VLK komisija vadovaujant I.Smetonienei prieš keletą metų įteisino taisyklę apie kurią kalba Gerb.Zita.Žinotina,kad ši taisyklė yra labai kritikuojama daugelio Lietuvos kalbininkų,kurie nesutinka su liberaliu požiūru į asmenvardžių rašybos kaitą.Čia iškyla dar viena problema dėl lietuvių pavardėse esančių slaviškų,ypač lenkiškų, priesagų,kurių niekaip,manau, nepavyks atsikratyti.O Zenonui dėl to ,,puikavimosi lenkiškomis pavardėmis“ atsakysiu taip: Punsko-Seinų krašto lietuviai niekaip nepuikuojasi savo lenkiškai asmenvardžiais,nes tai valstybiškai nuo senų laikų lenkų administracija /bažnytinė taip pat/ žiauriai sulenkino, o vietiniai lietuviai buitinėje -šnekamoj kalboj visada ir visur vartoja tik lietuvišką pavardžių formą.
Gerb. Viktorai, pagal lietuvių kalbos taisykles ištekėjusi moteris Lietuvoje gali rinktis pavardę su galūne arba -ienė arba -ė, neteisėta yra tik vyriška moters pavardės forma.
Sį kartą Viktorai „prašovei“. Punkso-Seinų krašto lietuviai 99 proc. puikuojasi lenkiškomis pavardėmis. Ir jiems tai priimtina ir nesvetima!!!
Geriausi sveikinimai ir linkėjimai Gerb.Zitai ir Valdui sukūrusiems lietuvišką šeimą ! Vis dėlto pavardę Ylevičienė pakeisti į sutrumpintą formą Ylevičė,manau,yra nepriimtina,o Punsko-Seinų krašte tai svetimybė.