Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau devintus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, kurio leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
„Istorija mums primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, nemokėtume orientuotis praeities ir dabarties įvykių labirintuose, – tikina metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis. – Ji yra palaimintas žinojimas, kuris suteikia žmogui orumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi.“
„Jotvingių krašto“ rengėjams pavyko sutelkti gražų autorių kolektyvą – kalbininkų, istorikų, kraštotyrininkų, kultūrologų, publicistų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių. Jie leidinio puslapiuose gilinasi į žuvusios tautos paslaptis arba kalba apie vėlesnius jotvingių krašto istorijos vingius. Kiekviename metraščio tome dešimtys straipsnių, atsiminimų, apybraižų, kurios gali būti įdomios visiems, besidomintiems savo šaknimis.
„Kaip akademinės bendruomenės atstovas, – sako VDU istorikas Vytas Jankauskas, – negaliu nepasidžiaugti matydamas šio leidinio augimą, kaitą, jo tapsmą profesionalesniu. Smagu, kad istorijos mylėtojai kuria turintį išliekamąją vertę kūrinį, kuriame galima rasti naujų, stebinančių ir netikėtų įžvalgų, nuomonių įvairovę.“
„Sūduvos žemė tebėra apleista iki šiai dienai“, – 1326 m. rašė vokiečių kronikininkas Petras Dusburgietis. Jis klydo. Yra jotvingių piliakalniai ir pilkapiai, jotvingiški hidronimai ir toponimai, yra atmintis, yra jos puoselėtojai, yra metraštis.
