„Noriu sudėlioti praeitį į savo vietas, parengti gojų parašytą Orlos miestelio istorinės atminties knygą“, – sako Marekas. Jis jau išleido albumą, kuriame įamžintos miestelyje gyvenusių šeimų istorijos. Į albumą sudėta viskas, ką pavyko atkurti pagal nuotraukas, dokumentus ir iš pokalbių su išgyvenusiais žmonėmis. Po publikacijos su autoriumi susisiekė miestelyje gyvenusių žydų palikuonys ir dvi paskutinės Orlos miestelio žydės – Sara Awni iš Haifos (Izraelis) ir JAV gyvenanti miestelio rabino dukra Sara Halpen, buvusi Aušvico kalinė.
„Pernai buvo atvažiavusi nemaža jaunimo grupė, su kuria kartu pastatėme macevą (stela – antkapio tipas, hebrajų kalba). kurią man prieš tai perdavė Orlos žydų palikuonys. Sakiau jiems, kad jau keliasdešimt metų valsčiuje nebuvo pasitaikę antisemitizmo atvejų. O dabar – tokia gėda“, – piktinasi M.Chmielewskis.
Paskutinis antisemitinis incidentas čia buvo užfiksuotas prieš karą. Tada į Orlą trimis sunkvežimiais atvažiavo karingai nusiteikę endekų partijos jaunuoliai iš vakarinės Palenkės vaivadijos dalies. Jie pradėjo griauti žydų statinius turgaus aikštėje, bet rusų ir lenkų valstiečiai apgynė savo žydus. M.Chmielewskis tiesiog negalėjo patikėti savo akimis, kai 2011 m. rugpjūčio 10-ąją išvydo užrašus „Lenkija lenkams“, „Jude raus“ ir didžiulę svastiką ant priešais įėjimą gulinčio granito luito.
„Po dviejų dienų, pasitarę su restauruotoju, užlipdėme tai gipso ir tinko skiediniu, – sako viršaitis Piotras Selwesiukas. – Tačiau mes tik atitaisėme padarytą žalą, bet neužkirtome jai kelio ateityje.“
50 km nuo Balstogės esančiame pasienio Krynkos miestelyje ant pašto pastato priešais sinagogą atsirado užrašas „Žydus – į dujų kamerą“. Kadangi buvo paprasta jį uždažyti – tai ir buvo padaryta policijai atlikus įvykio vietos apžiūrą. Šalia, ant privačioje teritorijoje esančio pastato liko užrašai „skinheads“ ir „Legion“.
XX a. šeštajame dešimtmetyje sinagoga buvo paversta kino teatru „Krokus“, o šiuo metu čia įsikūręs valsčiaus Kultūros centras. Prieškariniame Krynkų miestelyje 90 proc. gyventojų buvo žydai. 1939 m. miestelis buvo prijungtas prie SSRS, o dauguma žydų iškart buvo deportuoti į Sibirą. Likę žydai po dviejų metų pateko į Krynkuose įkurtą getą, o vėliau – į Treblinkos koncentracijos stovyklą. Šiandien Krynkuose nėra ne tik nė vieno žydo, bet ir jokių tautinių mažumų apskritai (retas reiškinys Palenkės vaivadijoje). Vienintelis čia gyvenantis baltarusis – išimtis. Užtat čia yra dvi krikščionių konfesijos – katalikų ir stačiatikių. „Kiek prisimenu, nesame turėję jokių konfliktų dėl religijos“ – sako valsčiaus sekretorius Janas Augustyńczykas.
Laužtuvas ir peilis
Palenkės vaivadijoje gyvena apie 500 musulmonų. Dauguma jų – nuo viduramžių čia atkelti Bohonikų ir Krušynianų totoriai. Didelę musulmonų grupę sudaro Balstogėje įsteigtame pabėgėlių centre gyvenantys čečėnai. Antras pabėgėlių centras įsteigtas šalia Lomžos esančiame Čarny Bure. Trečias pabėgėlių centras Lomžos mieste, kuriame gyveno daugiausia čečėnų, buvo iškeltas dėl politikų sumaniai kurstytų gyventojų protestų (pirmasis už centro likvidavimą pasisakė partijos “Teisė ir teisingumas” narys Lechas Kołakowskis). Buvo rengiamos demonstracijos, dalinamos skrajutės, internete buvo skelbiami filmai. Sumuštos dvi čečėnės.
(Bus daugiau)
lrytas.lt
