EKONOMIKA
Valstybės kontrolė pirmą kartą patikrino, kaip šalies vidaus vandenyse atkuriami žuvų ištekliai ir kaip jie saugomi. Nors sakoma, kad vandenyje teisybės nėra ko ieškoti, auditoriai, pasirausę dokumentuose, skelbia surinkę įrodymų, kad žuvininkystės sektoriuje yra nemažai taisytinų dalykų. Audito rezultatai skelbia: teisės aktų pažeidimų – daugybė. Tiesa, Valstybės kontrolė neįvertino, kiek pinigų dėl prasto ūkininkavimo paleidžiama vėjais. „Mes turėjome remtis tik dokumentais ir ataskaitomis“, – sakė VK 6-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Romualda Masiulionienė. Vienas pagrindinių auditorių priekaištų žuvininkams – ežeruose įveisiamos žuvys neatsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, ankstesniais metais atliktus žuvų įveisimo darbus ir neturint duomenų apie žuvų išteklių būklę. RESPUBLIKA
R.Masiulionienė apgailestaudama prisipažino turinti mažai vilties, kad po audito išvadų kas nors iš esmės šioje sistemoje pasikeis: „Kai mes klausėme, kodėl yra tokios žuvų įveisimo normos, kodėl padaryta taip, o ne kitaip, dažniausias atsakymas buvo – todėl“. O kaip atsitinka, kad už valstybės pinigus žuvys įveisiamos ežeruose, kurie išnuomojami arba juose leidžiama verslinė žvejyba? Tokie kuriozų, pasirodo, atsiranda todėl, kad Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija yra skirtingose planetose. RESPUBLIKA
120 smėlio laikrodžių kolekcija užima garbingą vietą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Valdemaro Jakšto kabinete. Kolekcijos savininkui šie senoviniai prietaisai praverčia ir darbe. „Kai skyrių vadovai pristato savo ataskaitas, pastatau du smėlio laikrodžius – dešimties ir penkiolikos minučių. Jei per tą laiką specialistas nesuspėja pasakyti visko, ką norėjo, vadinasi, pristatymui nepasiruošta. Laikui pasibaigus, užsitęsusi kalba sustabdoma“, – sakė V.Jakštas. LIETUVOS RYTAS
FINANSAI
Mokėjimo kortelių kompanijos „Visa“ ir „Mastercard“ bei JAV bankai turi pakloti milijardus dolerių baudų už tai, kad už kortelių administravimą ėmė milžiniškus mokesčius. Baudomis už kartelinius susitarimus šitoje srityje apdalyti ir Latvijoje veikiantys bankai, nors ten įkainiai – perpus mažesni nei Lietuvoje. O pas mus, atrodo, viskas ramu. Nei Lietuvos bankas, nei Seimas, nei Konkurencijos taryba ar kitos institucijos net nekalba apie tai, kad bent jau būtų pradėtas tyrimas, ar nelobstama kortelių naudotojų sąskaita. Kodėl nebaudžiami Lietuvoje veikiantys bankai – paslaptis. Net neaišku, ar iš viso yra pradėtas koks nors tyrimas. Lietuvos banke pavyko sužinoti, kad jei koks nors tyrimas ir pradėtas, tai jį vykdo nebent tik banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentas. Tačiau pastarojo direktorius Vilius Šapoka „Respublikai“ sakė nieko apie tai negirdėjęs. „„Žinau, kad verslininkai yra sudarę derybų grupę ir su bankais bando rasti sprendimą dėl kortelių kaštų. Tokios iniciatyvos yra skatintinos. Tačiau asociacija tame nedalyvauja. Tai yra rinkos dalykas. O apie jokius tyrimus nesu girdėjęs“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. RESPUBLIKA
PASLAUGOS
Nors šią vasarą Klaipėdos paplūdimiuose kavines įrengę verslininkai siūlo poilsiautojams įvairių iki šiol nebuvusių paslaugų, jos lankytojų nevilioja. „Jei atsiras nors vienas, kuris pasiteiraus, ar negalėtų nusimaudyti duše, net vardą jo užsirašysiu“, – juokauja tris paplūdimio kavines turinti verslininkė Reda Vismantienė. Poilsiautojai nesidomi nei dušais, nei daiktų saugojimo kameromis. Ne ką geriau sekasi ir tiems, kurie savo iniciatyva bando pripratinti lietuvius kaitintis saulėje ne ant pakloto, o ant plastikinių gultų. Kur kas geriau pasitvirtino pačių verslininkų idėja – šalia paplūdimio kavinių įrengti ir pirteles. Pasak R. Vismantienės, lietuviškos vasaros, ko gero, palankiausios tik tokiam verslui. Kai nėra saulės ir vanduo šaltas, bent pirtelėje pasikaitinus įmanoma jūroje išsimaudyti. „Beje, net po pirties neatsiranda nė vieno norinčio išsimaudyti duše – mieliau visi bėga į jūrą“, – pastebėjo verslininkė. VAKARŲ EKSPRESAS
STATYBA
„Kokią žalą gali padaryti architektas? Suprantu, jeigu būtų pastatytas namas ir būtų nugriuvęs stogas ar sienos.Kokia dabar žala? Kad nesuprojektavome tiek kvadratų, kiek jie norėjo?“ – retoriškai klausė A.Kančas. Kauno apygardos teismo sprendimu architekto Algimanto Kančo vadovaujama įmonė ir šeima turi sumokėti 1,3 mln. litų nuostolių įmonėms „Fugetė“ ir „Kauno verslo rūmai“, kurios esą patyrė nuostolių dėl projektavimo darbų. Pasak architekto, jo įminės „Kančo studija“ veikla yra apdrausta 2 mln. litų suma . „Draudimo įmonės atstovai aiškina, kad esame apsidraudę nuo klaidų, o ne nuo avantiūristų. Tad jei visų teismų sprendimai bus nepalankūs, tektų ginčytis siu draudimo bendrove“,- galimą įvykių eigą prognozavo architektas. KAUNO DIENA
Už 17 kvadratinių metrų ploto tualetą Kauno savivaldybė 2008-ųjų pabaigoje sumokėjo net 527 tūkst. litų. Šiam tikslui buvo pritaikytas jūrinis konteineris, kurio vertė siekia keliasdešimt tūkstančių litų. Tačiau teismas nusprendė, kad pinigai nebuvo iššvaistyti – mat tualetas iš tikrųjų pastatytas, juo galima naudotis. Atmesti kaltinimai ir klastojant statinio priėmimo naudoti aktą, mat šis dokumentas net neįsigaliojo. Pinigų iššvaistymu pripažinta tik statybų įmonės kasoje atsidūrę 106,6 tūkst. litų, kuriuos savivaldybė išmokėjo išrašant fiktyvias sąskaitas faktūras ir klastojant darbų atlikimo aktus. LIETUVOS RYTAS
VERSLAS
Daugelio užsienio šalių gyventojai užsikrėtę ekologijos bacila, nes tai madinga. O lietuviai ekologinį turizmą kol kas dar tik jaukinasi. Ekologiškai nusiteikę prancūzai didžiuojasi 358 Mėlynosios vėliavos paplūdimiais. Tokį įvertinimą yra pelnę trys paplūdimiai Lietuvoje – vienas Nidoje, vienas Juodkrantėje ir vienas Palangoje. Kaimynai latviai turi gerokai ilgesnį pajūrio ruožą, tad ir tokių paplūdimių daugiau – net dešimt.“Pasaulyje jau yra tokių turistų, kurie keliauja tik ekologiškai. Jie renkasi viešbučius, kurie palaiko ekologijos idėjas, domisi, kur yra Mėlynosios vėliavos paplūdimiai“, – sakė Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas Braziulis. Anot jo, ekologinės idėjos rodo ne tiktai verslininkų sąmoningumą, bet ir yra prestižo reikalas. „Svečiams geriamąjį vandenį siūlome ąsočiuose, o ne plastiko buteliuose. Organizuojame ekologiško maisto pristatymus. Vis dėlto dažniau mūsų idėjas palaiko užsieniečiai“, – pripažino Marijampolėje įsikūrusio „Europa Royale Marijampolė“ viešbučio Žaliojo rakto programos koordinatorė Raimonda Sluckaitė. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ