EKONOMIKA
Konkurencijos įstatymui šiemet sukanka 20 metų. Vakar, sukvietę į spaudos konferenciją, Konkurencijos tarybos vadovai pristatė kelių dešimtmečių veiklos rezultatus ir paaiškino, kad į kainų reguliavimą kištis neketina. Š.Keserauskas akcentavo: „Konkurencijos tarybos uždavinys nėra reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Paprasta reguliuoti kainas, kai yra keli produktai vienoje grupėje. Kai jų yra dešimt, šimtai ar tūkstančiai, reguliavimas tampa nebeįmanomas“. Tarnybos vadovas taip pat neįžvelgia ir kartelinių susitarimų tarp degalų pardavėjų. RESPUBLIKA
Konkurencijos taryba teigia baigusi atlikti tyrimą dėl degalų kainų, nenustačiusi pažeidimų ir nematanti pagrindo įsikišti į kuro kainų reguliavimą. Taigi benzinas ir kiti degalai ir toliau galės brangti be jokių kliūčių. „Taigi mes situaciją stebime“,- patikino Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas. Tik stebi, o sako, kad dirba. VAKARO ŽINIOS
Ukmergės gatvių šlavėjos jau kelis mėnesius negauna atlyginimų. Vietoj jų joms nuolat žeriami pažadai, neva reikia tik dar šiek tiek palūkėti. Atlyginimų moterims nesumokėjusios bendrovės „Izobara“ vienas akcininkų ir vadovų, šilumos ūkio direktorius ir ilgametis rajono politikas Juozas Armanavičius pasiūlė joms eiti grybauti ir taip pragyventi. „Aš pats jau nuo sausio mėnesio negaunu atlyginimo, įmonė man skolinga apie 30 tūkstančių litų. Manote, aš vagiu ar iš kažkur imu pinigus? Iš žmonos atlyginimo dabar gyvenu“, – sakė vienas turtingiausių rajono tarybos narių liberalcentristas J.Armanavičius. „Atgausite tuos savo pinigus. Šiuo metu jų nėra, dėl skolų Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ visos įmonės sąskaitos blokuojamos, o į jas pervestus pinigus nusirašo šios institucijos. „Izobara“ yra skolinga apie 2 mln., o jai – 2,5 mln. litų. Mums nesumoka – mes nesumokame. Susidūrus su finansiniais sunkumais nuspręsta restruktūrizuoti įmonę“, – aiškino „Izobaros“ akcininkas. LIETUVOS RYTAS
Nors žadamas tolesnis šalies ekonomikos atsigavimas, artėjantis šildymo sezonas grasina sumenkinti sparčiau nei pajamos augusį gyventojų vartojimą bei pakoreguoti rekordinę nebūtiniausių prekių paklausą. G.Nausėda pabrėžė, jog optimizmą temdo artėjantis šildymo sezonas, kuris gali paskatinti gyventojus daugiau taupyti, nei išlaidauti,- taip bus suduotas smūgis tam tikriems šalies sektoriams. Anot jo, šildymo sezonas gali sugriauti ir netiesioginių mokesčių surinkimo scenarijų. Augimą stabdys šildymo sezonas. KAUNO DIENA
ENERGETIKA
Gal jau nė mėnesio neliko iki šildymo sezono pradžios. Kokios bus kainos? Kodėl toliau katilinės kūrenamos brangiomis dujomis? Kodėl neieškoma pigesnių alternatyvų? Apie tai vakar diskutuota naujienų agentūroje ELTA prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo. „Šį sezoną nei šilumos kainų, nei suvartojamos šilumos kiekių nesumažinsime, nes tiesiog nėra laiko ir fizinių galimybių. Ir ko per 20 metų nepadarėme, to per pusmetį nepadarysime“, – įsitikinęs Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vygintas Sidzikauskas sutiko, kad žmones labiausiai jaudina už šildymą gaunamos sąskaitos, tačiau jis abejojo, ar būsimas šildymo sezonas smarkiai skirsis nuo praėjusio. (Visas diskusijos tekstas „Respublikoje“ artimiausiu metu). RESPUBLIKA
FINANSAI
Dabar pats palankiausias metas skolintis. Paskolų palūkanos nukrito iki nepadorių žemumų. Tačiau vartotojai nepuola strimgalviais į bankus. Bankininkai teigia, kad žmonės, nusvilę per pirmąją krizės bangą, tapo išmintingesni. „Šiuo metu bazinės palūkanų normos (VILIBOR ir EURIBOR) yra istoriškai žemos. Pavyzdžiui, bazinės palūkanos paskoloms eurais nuo metų pradžios sumažėjo nuo 1,617 proc. iki 0,457 proc. (6 mėn. EURIBOR). Paskoloms litais atitinkamai bazinės palūkanos (6 mėn. VILIBOR) kito nuo 2,03 proc. iki 1,16 proc.“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Tomas Pulikas, banko „Swedbank“ Būsto finansavimo skyriaus vadovas. VAKARŲ EKSPRESAS
Nerijus Mačiulis, AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: „Palūkanos žemos laikysis tikrai dar mažiausiai dvejus metus. Mūsų žmonės taip pat racionaliau vertina ir savo galimybes, yra ir tam tikro nerimo dėl ateities, dėl pajamų augimo, dėl gebėjimo turėti darbą. Taip pat slegia ir žinios apie ateinančią antrąją krizės bangą.“ Gitanas Nausėda, AB SEB banko prezidento patarėjas: „Mažas palūkanas lėmė Europos centrinio banko (ECB) politika, kuria siekiama skatinti probleminių šalių finansų tvarkymą. Todėl visai neseniai bazinės palūkanų normos buvo sumažintos iki 0,75 proc. Tačiau tai dar ne pabaiga. Manau, kad spalio mėnesį ECB bazinę palūkanų normą sumažins iki 0,5 proc.“ VAKARŲ EKSPRESAS
ĮMONĖS
Vakar paaiškėjo, kas vietoj keturių senų sovietinių valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta“ tamsiųjų naftos produktų talpyklų statys dvi naujas. Įmonėje šiuo metu taip pat jau montuojamas naftos produktų kvapus naikinsiantis rekuperatorius. „Mūsų įmonės vienas iš prioritetų yra aplinkos apsauga, todėl buvo nuspręsta, jog senas ir galbūt jau mažiau patikimas talpyklas būtina keisti naujomis. Naujosios talpyklos bus draugiškos aplinkai, kadangi bus su plaukiojančiais pontoniniais stogais“, – sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. Jo vadovaujama bendrovė taip pat vykdo ir angliavandenilių garų iš geležinkelio estakadų utilizavimo projektą – iki metų pabaigos turėtų būti baigtas montuoti Liuksemburgo kompanijos „John Zink International“ naftos produktų kvapus naikinsiančio rekuperatoriaus montavimas. VAKARŲ EKSPRESAS
PASLAUGOS
Naujosios Akmenės ligoninės vadovo pakeitimo kaina – apie 100 tūkstančių litų. Šie pinigai išplaukė iš Akmenės rajono biudžeto ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Nueinančiam mokėtos kompensacijos, ateinančiam – nupirktas butas. Pernai pavasarį iš pareigų buvo atleistas Naujosios Akmenės ligoninės vyriausiasis gydytojas Aleksandras Šalavėjus. Po ginčų teismuose iš Savivaldybės sulaukė kompensacijos kaip neturtinės žalos atlyginimo. Šiemet priimtu Tarybos sprendimu ligoninei ėmė vadovauti iki tol Kaune dirbęs Tomas Skučas, užėmęs naujai įsteigtą direktoriaus etatą. Naujajam vadovui taip pat prireikė mokesčių mokėtojų pinigų: buvo perkamos ir įrenginėjamos tarnybinės patalpos, perkama buitinė įranga. Iš pradžių Taryba priėmė sprendimą skirti iki 30 tūkstančių litų trijų kambarių butui pirkti. Nors tokio ploto butai Naujojoje Akmenėje pardavinėjami už 10 tūkstančių litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Po skirtos baudos įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovui staiga atsirado pinigų žydų kapinėms tvarkyti. Įmonės vadovas tai vadina sutapimu. „Matome, kad skirta bauda savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovui duoda naudos – per 20 metų miesto valdžia , kuriai priklauso prižiūrėti kapines, ėmėsi veiklos“,- sakė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Vaigedas Stoškus. Jis tikino akylai stebėsiantis, kaip vyksta tvarkymo darbai. Žydų kapinės sulaukė tvarkdarių. KAUNO DIENA
PREKYBA
„Klientas visada teisus“, – ši auksinė frazė daugeliui įmonių atrodo sena atgyvena. Liūdniausia tai, kad į keblesnę situaciją patekę klientai realiai neturi kur kreiptis, nebent negaili kantrybės varstyti teismų duris. Net ir tuo atveju, jei specialistai nustato, jog vartotojas įsigijo blogos kokybės prekę, jo teises turinčias ginti valstybines institucijas įstatymų leidėjai yra apginklavę tik rekomendacijomis. Tad daugeliu atvejų gelbsti tik normalūs žmogiški santykiai. Pastaruoju metu „Vakarų ekspresas“ sulaukia vis daugiau klientų nusiskundimų dėl netinkamo pardavėjų elgesio. Kartais pardavėjų požiūris į klientą iš tiesų šokiruoja. Pardavėjai atremia, kad vartotojai dažnai pamiršta savo pareigas ir tai, kad teises turi ir pardavėjas. VAKARŲ EKSPRESAS
RŪPYBA
Skirdami dalį savo pajamų mokesčio klaipėdiečiai įvairias organizacijas šiemet parėmė dosniau. Daugiau nei pernai yra ir pačių paramos gavėjų, sulauksiančių finansinės „injekcijos“. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (KAVMI) duomenimis, šiemet dalį nuo 2011 m. sumokėto pajamų mokesčio paramai skyrė apie 28 tūkst. klaipėdiečių (pernai – per 25,5 tūkst.). Jų skirta suma siekia 2,4 mln. litų (2011 m. – 2,3 mln. litų). Pasak KAVMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės, paramos iš gyventojų sulauks 850 organizacijų. Pernai jų buvo apie 800. VAKARŲ EKSPRESAS
TRANSPORTAS
AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „VPA Logistics“ vadovai pasirašė sutartį dėl pirmojo šaudyklinių konteinerinių traukinių terminalo įrengimo Klaipėdoje. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, taip bus užtikrintas sklandus konteinerių pervežimo procesas. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, įkūrus naująjį šaudyklinių konteinerinių traukinių terminalą bus efektyviau panaudojamos geležinkelių platformos, skirtos konteineriams gabenti. Šiuo metu vieno vagono apdorojimas uoste su manevravimu ir atvežimu į „Draugystės“ geležinkelio stotį trunka daugiau nei dvi paras. „Būtent per tiek laiko iš Klaipėdos iki Maskvos nuvažiuoja šaudyklinis traukinys „Vikingas“, – sakė S.Dailydka. Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, privatus partneris pasirinktas ir dėl patirties, ir dėl efektyvumo. „Valstybinė bendrovė privalo laikytis viešųjų pirkimų procedūrų. Tai visuomet užtrunka. O privatininkas rangovus pasirenka derybų būdu. Šis procesas gali užtrukti labai trumpai“, – aiškino R. Vaštakas. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ