ENERGETIKA
„Nord Pool Spot“ elektros biržoje pradėta prekiauti Lietuvos vėjo jėgainėse pagaminta elektra. Tokia galimybė atsirado vakar įgaliojus „Lietuvos energiją“ supirkti elektrą, gaminamą didžiosiose vėjo jėgainėse. Ši funkcija „Lietuvos energijai“ pavesta laikinai. Tokį įsakymą energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pasirašė po vakarykščio „Respublikos“ straipsnio „Elektra apraizgyta šimtagalvio slibino“, kuriame energetikos ekspertai nuogąstavo, kad vėjo energijai supirkti gali būti kuriama dar viena valstybinė įmonė, nors jų ir taip yra nesuskaičiuojama daugybė ir dėl to elektra Lietuvoje labai brangi. Pasak Energetikos ministerijos, dar pernai liepą ji buvo įpareigota iki 2013 m. sausio 1 d. skaidriu būdu atrinkti ir patvirtinti elektros energetikos įmonę elektros energijai supirkti, tačiau nieko nebuvo padaryta.
Artimiausiu metu bus priimti teisės aktų pakeitimai, leisiantys įtvirtinti skaidrius, aiškius ir pagrįstus paskirtosios įmonės atrankos kriterijus bei pagal juos konkurso būdu atrinkti nuolatinę įmonę, supirksiančią vėjo energiją. „Nauja įmonė tam nebus kuriama“, – užtikrino vyriausioji Energetikos ministerijos patarėja Daiva Rimašauskaitė. Patarėjos teigimu, iki kovo mėnesio bus peržiūrėta visa energetikos strategija, tam kuriama darbo grupė. Bus revizuojama, ar tai, kas sukurta energetikos sektoriuje, atitinka Lietuvos interesus. Taip pat bus nagrinėjama ir tai, ar ne pernelyg daug Lietuvoje prikurta energetikos įmonių. „Bus peržvelgti ir visi strateginiai projektai: ar visi jie ekonomiškai naudingi, ar atitinka Lietuvos interesus. Nėra sakoma, kad viskas, kas padaryta, yra padaryta blogai. Tačiau reikia viską iš naujo peržiūrėti“, – akcentavo D. Rimašauskaitė. „Energetikos revizija“. RESPUBLIKA
ĮMONĖS
Prieš 4 mėnesius įsteigta UAB „Concretus Materials“ siekia įsigyti vienintelės Lietuvoje cementą gaminančios AB „Akmenės cementas“ kontrolinį akcijų paketą. Praėjusių metų pabaigoje šalies Konkurencijos taryba paskelbė, kad nagrinėja „Concretus Materials“ prašymą leisti pirkti 51 proc. „Akmenės cemento“ akcijų. „Concretus Materials“ vadovas Saulius Pileckis pareiškė nekomentuosiąs galimo sandorio. „Akmenės cemento“ bendrovėje, pasak jos atstovės ryšiams su visuomene Giedrės Kundrotienės, apie galimų pirkėjų ketinimus težinoma tiek, kiek skelbiama viešojoje erdvėje. „Vargu ar „Concretus Materials“ supirks iš lietuvių akcininkų vertybinius popierius, nes mes jų neparduosime“, – prognozavo buvęs „Akmenės cemento“ valdybos pirmininkas Simonas Vytis Anužis. Šiuo metu daugiausia „Akmenės cemento“ akcijų-33,95 proc. – priklauso vienai didžiausių pasaulio cemento gamintojų Meksikos bendrovei „Cemex“.
Praėjusių metų „Akmenės cemento“ rezultatai dar neskelbiami. 2011-aisiais įmonė gavo 218 mln. litų pajamų (37 proc. daugiau nei 2010-aisiais), ji pardavė beveik 1 mln. tonų cemento (19 proc. daugiau nei 2010-aisiais). Didžiausia įmonės produkcijos rinka yra Lietuvoje, pastaraisiais metais čia parduodama 55-70 proc. visos produkcijos. „Akmenės cementas“ šiuo metu įgyvendina didžiausią įmonės istorijoje modernizavimo projektą ir stato naują technologinę liniją už 360 mln. litų. Darbus numatoma užbaigti šiais metais. Kaip skelbia verslo žiniasklaida, tarp „Akmenės cemento“ akcijų galimų pirkėjų yra šios įmonės akcininko Oliaus Danylos sūnus Justinas Danyla. Jis turi „Vilniaus betono“ akcijų, o ši įmonė turi 50 proc. „Concretus Materials“ akcijų. „Siekiama įsigyti „Akmenės cemento“ kontrolinį akcijų paketą“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vakarų laivų gamykla (VLG) metė iššūkį Klaipėdos uoste veikiančioms krovos bendrovėms ir pastatė naują Skystųjų produktų terminalą. VLG terminale į laivus kraunama melasa – šalutinis cukraus gamybos produktas, naudojamas tekstilės, kosmetikos, maisto pramonėje. Dviejose talpyklose galima laikyti apie 8 500 tonų iš Rusijos ir Ukrainos geležinkeliais atgabentos melasos. Terminalo metų pajėgumas siekia 120 tūkst. tonų. Jį valdanti antrinė VLG įmonė „Vakarų krova“ šiemet tikisi priimti apie 40 nedidelės ir vidutinės talpos laivų. Praėjusiais metais „Vakarų krova“ į savo infrastruktūros plėtrą investavo apie 12 mln. litų, o apyvarta jau viršijo milijoną tonų krovinių. „Laivų statytojai dairosi kito verslo“. LIETUVOS RYTAS
PREKYBA
Šiandien įsigalioja Statybos įstatymo pakeitimai, todėl nuo šiol parduoti ar išnuomoti būstą galima tik gavus energetinio naudingumo sertifikatą. Tačiau tokius dokumentus, Registrų centro duomenimis, visoje Lietuvoje šiuo metu turi mažiau nei 0,5 proc. nekilnojamojo turto objektų. Lietuvos notarų rūmai (LNR) antradienį paskelbė, jog nuo šiandien jau nebebus atliekami jokie nekilnojamojo turto sandoriai, jei būstų savininkai nepateiks energetinio naudingumo sertifikatų. Nekilnojamojo turto agentūros baiminasi, kad tai žmonėms, norintiems sudaryti būsto pirkimo sandorį, bent jau kurį laiką sukels nemažai sunkumų ir nesusipratimų. Nustatyti atskiro buto daugiabutyje energinį efektyvumą kainuoja 200-400 litų, o užtrunka 3-4 dienas. Pasak LNR prezidento Mariaus Stračkaičio, „norintieji parduoti pastatus patirs gaišaties ir papildomų išlaidų, nes turės kreiptis į energetinio sertifikavimo ekspertus“. Jo tvirtinimu, naujoji tvarka – beprasmiška, todėl LNR savo ruožtu žada informuoti valstybės institucijas ir įstatymų leidėjus apie šių teisės aktų nuostatų netobulumą. „Būstų pirkimo sandoriai pristabdomi“. LIETUVOS ŽINIOS
STATYBA
Jei Klaipėdos jūrų muziejaus delfinariumą rekonstruojantys statybininkai neapgaus, jau šią vasarą klaipėdiečiai ir visi pajūrio svečiai vėl galės mėgautis delfinų pasirodymu. Pastarieji į namus grįš iš Graikijos, kurioje praleido beveik trejus metus. „Apie konkrečius rekonstrukcijos darbų baigimo terminus bus galima kalbėti tik vasario pabaigoje. Tada ir paaiškės, ar spėsime iki vasaros sezono pradžios“, – sakė Klaipėdos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikienė. Pradėjus delfinariumo rekonstrukcijos darbus planuota, kad jie bus baigti greičiau nei per metus – 2011-ųjų vasarą. Tačiau 2010 metų spalį į Graikiją išskraidinti vienuolika Jūrų muziejaus delfinų šioje šalyje yra iki šiol. Neplanuotai sustojus delfinariumo rekonstrukcijos darbams, nepavyko įgyvendinti sumanymo kelis delfinus bent laikinai parskraidinti į Klaipėdą, kurioje jie visą vasaros sezoną būtų galėję džiuginti muziejaus lankytojus. N. Puteikienė neslėpė, kad dabar statybininkai žada, jog jau šią vasarą delfinai galės nardyti delfinariumo baseine ir rengti pasirodymus.
„Pirmiausia iš netoli Atėnų esančio Atikos zoologijos parko grįš šeši ar septyni delfinai, o vėliau ir likusieji“, – teigė N. Puteikienė. Pasak jos, po rekonstrukcijos „pagerės žiūrovams skirta infrastruktūra, bus galima matyti, kaip delfinai plaukioja po vandeniu. Ką ir kalbėti apie jų pačių gyvenimo sąlygas. Vien jiems skirtų baseinų bendras plotas padidės apie tris kartus. Taip pat įrengsime ir baseiną po atviru dangumi. Geru oru jame vyks delfinariumo gyventojų pasirodymai, jie turės ne tiek pramoginę, kiek edukacinę paskirtį“. Apskaičiuota, kad bendra Klaipėdos jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos vertė sieks apie 37 mln. litų, delfinariumo rekonstrukciją planuojama baigti iki 2015 metų pradžios. „Delfinų likimą lems statybininkai“. RESPUBLIKA
ŽEMĖ
Panašu, kad taip lauktos estakados kelyje Šilutė- Rusnė artimiausiu metu niekas nepradės statyti, o Nemuno deltoje kylantys potvyniai vietiniams gyventojams nepatogumų kels dar ilgus metus. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) siūlo tik „peržiūrėti esamą situaciją įvertinant šalies finansines galimybes“, o kelininkai ragina toliau svarstyti alternatyvius estakados projektus. Su pamario gyventojų raginimais problemą spręsti iš esmės sutinka ir įvairūs aukšto rango sostinės pareigūnai. Valdininkai, įvairaus kalibro generolai, kaip ir kasmet, atvykę į potvynio zoną tik linguoja galvomis, dalija pažadus, tačiau grįžę į Vilnių juos iškart pamiršta. Iki kito potvynio. Tiesa, pastarosiomis dienomis pasigirdo balsų, raginančių sugrįžti prie ištakų ir užliejamame ruože pastatyti ne 475 metrų ilgio, o 1 100 metrų ilgio statinį. Šilutiškių manymu, nauji svarstymai šios taip geidžiamos estakados atsiradimo datą nukels dar geram dešimtmečiui.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovai siūlo neskubėti bet kokia kaina pradėti statybų, o verčiau viską iš naujo gerai pasverti. Tačiau Seimo narys Artūras Skardžius ragina griebti jautį už ragų ir statyti tai, kam prieš kelerius metus pasiruošta. A. Skardžiaus teigimu, kurį iš estakados variantų pasirinkti, bus sprendžiama artimiausiu metu vyksiančiuose pasitarimuose. Pasak Šilutės rajono savivaldybės atstovų, kiekvienais metais vykstantis potvynis Nemuno žemupyje šaliai atneša apie 10 mln. litų nuostolių. „Potvynis prisimenamas tik per potvynį“. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ