STATYBA
Uostamiesčio savivaldybei siūloma tapti Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo nare ir prisidėti prie laivo atstatymo. Fondo valdybos pirmininko verslininko Aloyzo Kuzmarskio teigimu, burlaivio atstatymas nėra verslas, o jis pats nesąs toks optimistas, jog tikėtųsi po kurio laiko susigrąžinti savo ir verslininko Aido Kaveckio į „Meridiano“ atstatymą įdėtus pinigus. Laivas pastaruosius 2 metus buvo uždarytas, nebuvo vėdinamas, šildomas, todėl mediena supuvo, ji buvo pažeista grybo. Tenka keisti 80 proc. medienos, o medinius laivo špantus net 100 proc. ir formuoti naują laivo korpusą. A. Kuzmarskio patikinimu, „Meridianas“, kaip ir žadėta, senoje vietoje prie Danės krantinės turėtų atsirasti šiemet dar iki Jūros šventės. Todėl norima, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vykdytų savo įsipareigojimą ir sutvarkytų aikštę, laivo švartavimo vietą. Dar reikės išleisti apie 1,5 mln. litų, kad laivą būtų galima grąžinti į seną vietą. Žiemą jam stovint prie krantinės bus įrengiamas jo vidus. Visiems atstatomiesiems darbams reikia apie 4 mln. litų. „Miesto simboliui „Meridianui“ ieškoma paramos“. VAKARŲ EKSPRESAS
ĮMONĖS
Ketvirtadienį Šiaulių apygardos teisme turėjo būti nagrinėjamas bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinio direktoriaus Rimanto Žukausko pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, bet dėl teisėjos ligos posėdis neįvyko ir bylos svarstymas atidėtas. 2011 metais „Šiaulių tauro televizoriai“ uždirbo 2,646 mln. litų grynojo pelno – 9,8 karto daugiau nei 2010-aisiais. Tačiau, pasak įmonės vadovo, pastaraisiais metais įvyko neprognozuotų dalykų, kurių bendrovė nepajėgė suvaldyti. „Šiaulių tauro televizorių“ generalinis direktorius R. Žukauskas teigia, kad jei būtų leista bendrovę restruktūrizuoti, būtų įmanoma išspręsti visas problemas. „Dabar situacija rinkoje yra pakankamai paranki, nes mes esame ne Lietuvos, o labiau žaidėjai didelėse Europos ir Rusijos rinkose. Čia mūsų gaminiai yra patrauklūs ir leidžia generuoti geresnes komercines maržas“. „Restruktūrizacijos „Šiaulių tauro“ televizoriai dar turės palaukti“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
PASLAUGOS
Panevėžio rajone, Ramygaloje, grūdai malami 1929-ųjų įranga. Sudėtingam senoviniam malimo procesui suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. Susimalti grūdų ir parsivežti namo ką tik sumaltų miltų į Ramygalą plūsta žmonės ne tik iš Panevėžio, Anykščių, Kėdainių, Ukmergės, Biržų, Rokiškio rajonų, bet ir iš tolimesnio Raseinių krašto. Šiame malūne per pusantros valandos sumalami keturi maišai – t. y. 200 kg miltų. Tiesa, mažesnio kiekio malti nesiimama. Pasak klientų, Aukštaitijoje retai kur daugiau teikiama tokia paslauga – malamos ne tonos grūdų, o vos pora šimtų kilogramų, todėl daugeliui smulkių žemdirbių, prikuliančių vos keletą maišų savo laukuose išaugintų grūdų ir norinčių skanauti savų miltų pyragus, Ramygalos malūnas yra tarsi išsigelbėjimas. Nuo 1929-ųjų Ramygaloje veikiantis malūnas šiuo metu priklauso Vitalijai ir Jonui Pluščiams. Pasak V. Pluščienės, malūnas niekada nebuvo praradęs savo paskirties – net sovietmečiu malė grūdus. Gavę tautinio paveldo pažymėjimą, malūno savininkai žmonėms rengia ir pažintines ekskursijas. „Ramygaaaloje sukasi tautinio paveldo malūnas“. LIETUVOS ŽINIOS
PREKYBA
Prekybos šviežiomis žuvimis Klaipėdoje klausimas, atrodo, pasistūmėjo iš mirties taško. Bendrovės „Uostamiesčio projektas“ atstovai siūlo pastatyti toje pačioje vietoje, kur žuvimis prekiaujama ir dabar, mobilius jūrinius konteinerius. Manoma, jog visa tai realu padaryti dar šiemet iki liepos. Vakar posėdžiavusios Klaipėdos savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje dalyvavo ir AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) generalinis direktorius Alvydas Butkus. Jis informavo, jog pagal KLR koncesijos sutartį su savivaldybe bendrovė yra įsipareigojusi įrengti žuvų turgų ir tam skirti 300 tūkst. litų. Tačiau koncesijos sutartis nenumatė vietos, kurioje turėtų būti įrengtas tas turgus. Žvejų asociacijų atstovai pageidautų, kad prekiaujama būtų dabartinėje vietoje, prie krantinės Danės upėje šalia Pilies tilto. Tam siūloma pastatyti mobilius jūrinius konteinerius su vidiniais kiemeliais, kuriuose būtų įrengtos rūkyklos, kepyklos ir ledo generatoriai. Žvejai pageidautų, kad jau būtų galima pradėti prekiauti žuvimis gegužės pradžioje, tačiau manoma, kad be liepos šie reikalai iš vietos nepajudės. „Prekyba žuvimis – iš jūrinių konteinerių“. VAKARŲ EKSPRESAS
RŪPYBA
Šiaulių teritorinėje darbo biržoje pristatyta 2013-ųjų darbo rinkos prognozė – optimistinė – darbdaviai planuoja įsteigti daugiau darbo vietų nei jų likviduoti, galimas paslaugų ir statybos sektorių atgimimas. Tačiau darbo rinkos situacija Šiaulių apskrities rajonuose yra labai skirtinga: jei vienur žymiai mažėja bedarbių skaičius, tai kitur jis tik didėja. Pasak Šiaulių teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėjos Vaidos Ignotienės, šiais metais Šiaulių apskrityje bus įregistruota 28 750 bedarbių ir 24 300 darbo pasiūlymų. Darbo pasiūlymų bus 49 proc. daugiau paslaugų sektoriuje, 22 – pramonėje, 15 – statyboje, 14 – žemės ūkyje, o tai reiškia, kad metų pabaigoje nedarbo lygis apskrityje turėtų sumažėti 0,6 procentinio punkto, iki 11,3 proc.
Šiaulių teritorinė darbo birža apibendrino, kad 2013 metais daugiausiai galimybių įsidarbinti turės pardavimo vadybininkai, buhalteriai, transporto vadybininkai, konstruktoriai, elektros inžinieriai, siuvimo technologai, programuotojai, baldų dizaineriai, psichologai, gydytojai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, vairuotojai ekspeditoriai, pardavėjai, virėjai, barmenai-padavėjai, betonuotojai, stogdengiai, tinkuotojai, santechnikai, elektrikai, šaltkalviai, konditeriai, siuvėjai. Mažiausios galimybės rasti darbą aplinkos apsaugos inžinieriams, mokytojams, socialiniams pedagogams, bendrosios praktikos slaugytojams, kineziterapeutams, administratoriams, kirpėjams, manikiūrininkams, kosmetologams, viešbučių ir apsaugos darbuotojams, staliams, gėlių pardavėjams floristams, traktorininkams. Biržos darbo išteklių skyriaus vedėjos teigimu, barometras sudarytas tik Šiaulių apskričiai, todėl jis neatspindi visos Lietuvos situacijos. „Darbo rinkoje – optimizmo prošvaistės“. ŠIAULIŲ NAUJIENOS
ŽEMĖ
Valstybinė lietuvių kalbos (VLK) komisija papildė Lietuvos vietovardžių sąrašą ir sugrąžino senąjį pajūryje telkšančio Plocio ežerėlio pavadinimą. Iki šiol jis buvo vadinamas suvokietintu vardu – Plazė. Minėtajam komisijos nutarimui įsigaliojus, bus skatinama pereiti prie norminės vietovardžio formos – Plocis. Vakarų baltų kalboje „placis“ reiškė klampynę, gilią, klampią vietą. „Ežerui grąžintas kuršiškas pavadinimas“. VAKARŲ EKSPRESAS
Pagal ELTĄ