PREKYBA
Lietuvos kioskuose nuo praėjusių metų sausio uždraudus prekybą alkoholiniais gėrimais, juose laisvai prekiaujama kosmetiniu spiritu, odekolonu, burnos skalavimo skysčiu, kuriuose alkoholio koncentracija paprastai siekia 50 ar daugiau proc. Alkoholinių gėrimų pakaitalai laisvai pardavinėjami nepilnamečiams, prie mokyklų, neribojamas prekybos jais laikas. Seimo nariai sunerimo – tam tikras „kontingentas“ šiuos produktus vartoja kaip paprasčiausią pigų alkoholį, o valstybės biudžetas pajamų už jį negauna, nes jie nėra apmokestinti akcizo mokesčiu. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugiau kaip 90 proc. šių produktų yra geriama, o ne naudojama pagal jų paskirtį. Pernai „Nortstat“ atliktos apklausos duomenimis, kosmetinį spiritą Lietuvoje išgeria 100 proc., burnos skalavimo skystį – 95 proc., o odekoloną – 66 proc. juos perkančių vartotojų. Šie skaičiai reiškia vienintelį dalyką – tos prekės parduodamos kaip paprasčiausias alkoholis ir tokios prekybos apyvarta milžiniška.
Skaičiuojama, kad net 7 proc. visos Lietuvos alkoholio rinkos sudaro būtent toks kosmetinių gaminių vartojimas. Todėl siūloma uždrausti prekybą šiais produktais prie laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse, kioskuose, paviljonuose, kituose laikinuosiuose statiniuose, nes tai – pagrindinės šių produktų platinimo vietos. Prognozuojama, kad įsigaliojus siūlomoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms į biudžetą kasmet papildomai galima būtų surinkti iki 50 mln. litų alkoholio akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio. Toksikologai įspėja, kad kosmetiniai produktai yra pigūs, bet nuodingi. Jų sudėtyje yra žalingų priemaišų, dėl kurių jie ir neatitinka alkoholiui keliamų saugumo reikalavimų. „Geriamoji kosmetika dings iš kioskų“. RESPUBLIKA
Užsitęsusi žiema įšaldė ne tik gamtą, bet ir pristabdė brangių naudotų automobilių pirkimą. Automobilių pardavėjai Marijampolės turguje atidžiai seka orų prognozes Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane ir tikisi, kad sniegui ten aptirpus, į Lietuvą sugužės pirkėjai. Naudotų automobilių turgaus gyvenimas visiškai sustoja tik kartą per metus – nuo Kalėdų iki Trijų karalių. Kitais mėnesiais jis daugiau ar mažiau vyksta. Teigiama, jog pirkdami automobilius parduoti Vakarų Europoje, dauguma lygiuojasi į pirkėją iš Rusijos. „Tikėjomės, kad įstojęs į muitų sąjungą Kazachstanas suvažiuos pirkti mažų ir apynaujų automobilių, kaip rusai ir baltarusiai. Bet ne, kaip pirko, taip ir perka amerikietiškus su automatine pavarų dėže automobilius, į kainą per daug nesižvalgydami. Daugiausia perka Kirgizijos rinkai“, – sakė vienas turgaus prekeivis.
Skaičiuoja ir automobilius iš Vokietijos vežantys pardavėjai. Pasak prekeivių, konkurencija Vokietijoje automobilių ieškantiems lietuviams yra milžiniška. Kai kurie turi įsigiję net specialias programas, kurios padeda susirasti naujausius pardavimo skelbimus. Ir tai nepadeda. Skelbimų naršo ne tik lietuviai, bet ir turkai, vokiečiai, rumunai, lenkai. Automobilius iš Marijampolės turgaus, be kirgizų,dar noriai perka tadžikai. Pirkėjai iš Lietuvos ieško patikimo tarpininko. Tarpininkai suranda už norimą kainą norimą automobilį. Teigiama, jog retas rizikuos apgauti, juk kitos duonos neturi. „Automobilių turgų vis dar valdo žiema“. RESPUBLIKA
PASLAUGOS
Aiškėja, kuriuos Klaipėdoje įrengtus eksperimentinius požeminius konteinerius miestiečiai įvertino geriausiai. Šiemet bus pastatyti pirmieji, o kur – bus taip pat nuspręsta atsižvelgus į gyventojų pageidavimus. Nuo praėjusios vasaros įvairiose Klaipėdos vietose pastatyti iš viso 7 skirtingi požeminiai arba pusiau požeminiai konteineriai. Siekiant išsiaiškinti, kurie iš jų yra patogiausi žmonėms, šių metų pradžioje atlikta gyventojų apklausa, teirautasi ir atliekų vežėjų nuomonės. Nors dar neaišku, kurio modelio konteineriai yra patogiausi, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras uostamiestyje projektuoja 50 konteinerių vietų. Ilgainiui požeminiai konteineriai mieste turėtų pakeisti visus įprastuosius. Klaipėdos savivaldybės atliekų tvarkymo 2013-2020 metų plane numatyta, jog visos 150 aikštelių arba 600 konteinerių atsiras iki 2018 metų. Visa tai atsieis apie 21 mln. litų, miestas turės padengti tik dalį išlaidų. „Nauji konteineriai: kokie ir kur, spręs miestiečiai“. VAKARŲ EKSPRESAS
RINKOS
Vos per savaitę Palanga sulaukė siūlymų statyti didžiulį baseiną, sniego ir ledo arenas, dengtą žirgyną, naujų viešbučių ir restoranų. Šimtais milijonų įvertinti projektai negali nedžiuginti Palangos valdžios, tačiau ši nelinkusi visko priimti už gryną pinigą. „Esu regėjęs nemažai projektų su gražiausiais piešiniais, būsimų statinių vizualizacijomis, bet tokie planai dažniausiai virsdavo šnipštu“, – kalbėjo kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Tuo tarpu planus miesto valdžiai pristačiusių investuotojų tikinimu, jų ketinimai labai rimti. Pavyzdžiui, Palangos pietrytinėje dalyje Klaipėdos krovinių ekspedijavimo bendrovė „Karpis“ užsimojo pastatyti sporto ir rekreacijos centrą. Šiuo metu apšiurusio žirgyno vietoje turėtų iškilti 50 numerių viešbutis su konferencijų centru, motelis, erdvus restoranas. Čia turėtų atsirasti dengtas 600 žiūrovų vietų žirgyno kompleksas, jojimo maniežas ir kita. Taip pat turėtų iškilti ledo arena ir 50 metrų ilgio plaukimo baseinas, teniso aikštynai, beveik 100 vietų sportininkų namai. Skaičiuojama, kad viso komplekso vertė būtų ne mažesnė nei 200 mln. litų. Pasak Palangos politikų, planas labai gražus, bet reikia konkretesnių terminų. „Palangoje jau pradėjo neršti investuotojai“. LIETUVOS RYTAS
Sumažėjęs vidaus vartojimas ragina įmones pasitempti ir išjudinti vartotojų poreikius, todėl dauguma šalies įmonių šiais metais planuoja didinti investicijas į rinkodarą. Šiemet rinkodaros biudžetą planuoja didinti 58,7 proc. įmonių, arba 5,3 proc. daugiau nei pernai. Didžioji dalis šalies įmonių išlaidas rinkodarai didins iki 10 proc., o 5,3 proc. įmonių – daugiau nei dvigubai. Tuo tarpu mažinti rinkodaros biudžetą planuoja vos penktadalis įmonių. Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) atlikta rinkodaros specialistų apklausa. LiMA valdybos pirmininko Simono Bartkaus teigimu, didinti rinkodaros biudžetą įmonės šiemet nusprendė laukdamos didėjančio vidaus vartojimo arba manydamos, kad atėjo laikas vartojimo augimą stimuliuoti rinkodaros veiksmais. S. Bartkaus manymu, 10 proc. šuolis atitinka šių dienų realijas, nes rinkodaros biudžeto augimas paprastai būna didesnis už planuojamą ekonomikos augimą, Prognozuojama, kad šalies BVP šiemet augs 3-4 proc., tokio išlaidų rinkodarai didėjimo norimiems rezultatams pasiekti turėtų pakakti. „Į savo įvaizdį investuoja daugiau“. LIETUVOS ŽINIOS
ŽEMĖ
Kadenciją baigusi Andriaus Kubiliaus Vyriausybė taip ir neįvykdė savo pažado iki praėjusių metų pabaigos iš esmės baigti grąžinti žemę savininkams. 2008-ųjų pabaigoje miestuose nuosavybė buvo grąžinta 64,99 proc. savininkų, vertinant nuo prašymų skaičiaus, o kadencija baigta šiam rodikliui pasiekus vos 75,9 proc. A. Kubiliaus Vyriausybė žadėjo, kad nuosavybės grąžinimo procesą ypač paspartins pernai vasarį įsigaliojusi nuostata, kad už miesto žemę galima iš valstybės pasiimti pinigų. Tačiau siūloma suma yra net iki 125 kartų mažesnė nei rinkos kaina, todėl daug norinčių neatsirado. Pavyzdžiui, pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, Vilniuje už hektarą žemės jos savininkas gali tikėtis nuo… 5,2 tūkst. litų. Ne už arą, o už hektarą! Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Algio Bagdono, norinčių pinigų buvo tik kiek daugiau nei tūkstantis iš 15 tūkst. asmenų, pretenduojančių į nuosavybės susigrąžinimą mieste.
Jei visi piliečiai vietoj žemės pasirinktų pinigus, valstybei tai kainuotų apie 320 mln. litų (už 10,9 tūkst. ha, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusia miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose). O jos rinkos kaina yra apie 30 mlrd. litų. Mieste nuosavybės teisės šiuo metu atkurtos 76,4 proc. piliečių ir 79,67 proc. nuo nurodyto ploto (kaimo vietovėje šie rodikliai atitinkamai siekia net 98,84 ir 98,98 proc.) Didžiausia problema su nuosavybės atkūrimu yra miestuose, kur ji brangiausia. Pavyzdžiui, Vilniuje žemė grąžinta tik 31,55 proc. asmenų, Trakuose – 30,61 proc., Palangoje – 32,93 proc. Tiesa, kai kuriuose didesniuose miestuose šie rodikliai yra daug geresni: Kaune – 74,95 proc., Šiauliuose – 93,25 proc., Klaipėdoje – net 99,63 proc. „Žemės reformos pabaigos dar nematyti“. RESPUBLIKA
Eltos redaktorė Zinaida Gulbinaitė
Pagal ELTĄ