Gyvename laikais, kai asmens duomenų apsauga yra nepaprastai svarbi. Įsilaužti į valstybines duomenų saugyklas, pasitelkus internetą, programišiams yra žymiai lengviau, nei kam gali atrodyti. Įdomu, kad gali tai daryti ir asmenys, neišmanantys programišiaus amato.
Duomenis sukčiai vagia pasitelkdami šnipinėjimo programas, suklastotus interneto puslapius arba per el. paštą.
Duomenų saugumu turėtų rūpintis ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Kaip rašo žinių portalas lrytas.lt, „vien per šių metų balandį iš Japonijos verslininkų banko sąskaitų vagys nušvilpė beveik 2 mln. JAV dolerių. „Reuters“ šaltinių duomenimis, šalies saugumo struktūros per šį mėnesį užregistravo 50 nusikaltimų – tai daugiau nei per visus 2013 metus“.
Internete atstumai neegzistuoja, todėl kiekvienas iš mūsų privalome skirti nemažai dėmesio asmeninių bei tarnybinių kompiuterių saugumui.
Vis daugiau būna atvejų, kai programišių puolimo objektu tampa įmonės, turinčios verslo partnerių užsienyje. Vagys, surinkę reikiamą informaciją apie verslo partnerius, elektroniniu paštu atsiunčia informaciją, kad, pvz., dėl pasikeitusios banko sąskaitos arba saugumo sumetimais reikia pervesti lėšas į kitą sąskaitą negu paprastai. Atsitinka, kad įmonės pinigus perveda ne verslo partneriams, o sukčiams.
JAV Teisingumo departamento duomenimis, šiais metais tapatybės sukčiavimo aukomis tapo daugiau kaip 11,5 mln. JAV gyventojų. Paskaičiuota, kad dėl vienos tokios vagystės JAV vidutiniškai patiria beveik 5 tūkst. dolerių nuostolį.
Kol kas sudėtinga nustatyti, kiek internetinių vagysčių yra Lenkijoje ir Lietuvoje. Kaip rodo Lietuvos visuomenės tyrimo rezultatai, beveik 19 proc. gyventojų teko susidurti su tapatybės vagyste: 2,5 proc. patyrė tai asmeniškai, 16,4 proc. girdėjo apie vagystes iš draugų.
Lietuvos žinių portalas lrytas.lt pateikia keletą patarimų, kurie gali padėti išvengti internetinių vagių:
- Nepasiduokite su jūsų konfidencialios informacijos atskleidimu susijusiems viliojantiems pasiūlymams, kuriuos gaunate telefonu, el. paštu ar socialinėse medijose;
- Neatidarykite iš nepažįstamų siuntėjų gautų elektroninių laiškų. Atidžiai patikrinkite gauto elektroninio laiško turinį prieš atidarydami prisegtas bylas;
- Naudokite antivirusinę bei antišnipinėjimo programinę įrangą tiek kompiuteryje, tiek išmaniajame telefone ar planšetėje. Reguliariai atnaujinkite šias programas bei periodiškai jomis tikrinkite savo įrenginius;
- Reguliariai keiskite prisijungimų prie įvairių interneto tarnybų duomenis. Skirtingoms svetainėms naudokite skirtingus slaptažodžius, kurie turi būti kaip įmanoma ilgesni, sudaryti iš didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaičių bei kitų simbolių derinio;
- Prisiminkite slaptažodžius, niekada jų neužsirašinėkite. Jei visgi slaptažodžius užsirašote, to niekada nedarykite kompiuteryje. Rašykit juos atvirkščiai, vertikaliai, prie tikrojo skaičiaus pridėkite arba atimkite konkretų skaičių, trumpai tariant, koduokite slaptažodžius jums vienam žinomu būdu;
- Prisijungdami prie el. pašto, socialinių tinklų bei kitų internetinių tarnybų svetimame kompiuteryje, naudokite privataus naršymo langus. Taip kitame įrenginyje nepaliksite savo naršymo pėdsakų;
- Specialiais įrankiais pasitikrinti, ar jūsų kompiuteris nėra užregistruotas kaip dalyvaujantis kenkėjiškoje veikloje ir ar nepasižymi įvairiomis saugumo spragomis, galite apsilankę specialiame Ryšių reguliavimo tarnybos puslapyje CERT.lt. Daugiau apie saugumą internete apskritai galite sužinoti svetainėje Esaugumas.lt.
sb, punskas.pl