Visą savaitę ūkininkai nuo ryto, nukritus rasai, iki vėlyvo vakaro plušo javų laukuose, nes saulėtos dienos su vėju greit džiovino įmirkusius laukus. Skubiai buvo kertami pernokę žiemkenčiai bei beveik visur išgulęs vasarojus. Likus savaitei iki Žolinių vėl prapliupo lietus… Per giedros savaitę daug nuveikta. Kas turėjo kombainą, be paliovos kirto tai savo, tai kaimynų javus. Darbas virė. Vienur javas nukirstas drėgnas, kitur sausesnis – reikia maišyti, džiovinti. Nuleidus žemiau kombaino dalgį gražiai nukirstas ir išgulęs javas, pavyzdžiui, kvietrugiai. Blogiau su miežiais ir avižomis… Ne visur pavyko nukirsti, per daug priplakti lietaus prie žemės. Kas nukirto javus, surinko šiaudus, laimingas aria ražienas. Kiti meldžia Dievulį giedros, nes širdį spaudžia matant laukus su grūdų pilnomis varpomis.
Kalbuosi su Klevų kaimo seniūnu, ūkininku Romu Griška.
Kokia šiemet rugiapjūtė?
Po Oninių beveik kasmet prasideda rugiapjūtė. Šiemet prieš Onines vos pora sykių spėjau apsukti kombainu kvietrugių laukuose. Po to užėjo liūtys, tad neįmanoma buvo įvažiuoti ir kirsti. Likus dviem savaitėm iki Žolinių buvo savaitė giedros, tai daug kirtau savo ir pažįstamų laukuose. Turiu du kombainus. Kitu kerta mano darbininkas.
Bet kirtimas truko vos savaitę ir vėl užėjo lietus. Kasdien lyja, neįmanoma nukirsti prinokusius javus.
Mano tai tik žieminiai javai ir nelabai išgulę, bet jaudinuosi ir dėl kaimynų, kurių vasarojus gali visiškai neduoti pelno. Javai, ypač vasarojus, labai išgulė, dar neprinokus grūdams, pelija, šunta. Plinta ligos. Daug bus supuvusių ir sužėlusių – išleidusių daigus.
Grybas – tai tokia javų liga dėl supelijimo. Geriau, kad grūdai varpose prinoktų ir kaip reikiant išdžiūtų, nes nukirsti javai kad ir su atitinkamais preparatais džiovinami neatgaus reikiamos kokybės.
Dėl ko kilo ligos?
Pavėlavo pavasaris. Dar gegužės pradžioje temperatūra buvo minus 7 laipsniai. Nušalo pražydę sodai. Pasėtas grūdas silpnai vegetavo šaltoje dirvoje ir šaltam orui esant. O kai ėmė plaukti javai, tai vėl drėgni orai užklupo. Tai sukėlė ligas.
(Lietuvoje aptinkamos javų ligos: kūlės, dryžligė, richosporiozė, septoriozė, miltligė, fuzariozė, juodligė, pašaknio ligos, smulkiosios rūdys, rudosios, geltonosios rūdys, skalsės ir kt.
Kietosios kūlės (Tilletia spp.) yra viena pavojingiausių kviečių ligų. Užkrėstus kviečius galima pastebėti grūdų pieninėje brandoje. Augalai žemesni, varpos pasišiaušusios.
Kaip apsisaugoti nuo ligų? Javų sėklos užsikrėtimas ligų sukėlėjais labiau priklauso nuo to, kada buvo nuimtas derlius: iki lietaus ar po lietingojo laikotarpio. Sausu oru išauginta sėkla būna mažiau užsikrėtusi, tačiau niekada nebūna visiškai sveika. Praeitais metais nemaži javų plotai buvo nuimti po lietingų orų. Į sandėlius supylus drėgnus grūdus suaktyvėja įvairių ligas sukeliančių grybų, ypač fuzariozinių, veikla ir jie išplinta sandėliuojamuose grūduose. Užsikrėtę grūdai būna mažesnės dygimo energijos ar net daigumo.
Siekiant sumažinti sėklos ligotumą labai svarbu gerai ją išbeicuoti. Beicuota sėkla sudygsta tolygiau, geriau vystosi šaknelės, daigai būna sveikesni ir stipresni. Vėliau jaunų augalų apatinė stiebo dalis būna apsaugota nuo pašaknio puvinių, lapai nuo anksti išplintančių ligų – dryžligių, miltligės.
Vieni iš dažniausiai naudojamų ir patikimų beicų yra Maxim Star 025 ir Maxim 025, skirtas varpinių javų sėklų beicavimui. Jį sudaro veikliosios medžiagos: fludijoksonilas 18,75 g/l ir cyprokonazolas 6,25 g/l. Kontaktinio veikimo medžiaga fludijoksonilas apsaugo sėklas ne vien nuo paviršiuje esančių ligų sukėlėjų, bet ir nuo iš dirvos plintančių. Cyprokonazolas pasižymi stipriu sisteminiu veikimu, gerai tirpsta vandenyje, todėl lengvai patenka į dygstantį daigą, sunaikina ligų pradus, esančius grūdo gemale ar po luobele. Beicas labai veiksmingas nuo fuzariozės, dryžgrybių, šaknų ir pašaknio puvinių, kietųjų ir dulkančiųjų kūlių.
Maxim Star vasarinių miežių sėklai beicuoti yra naudojamas nuo 1,5 l/t iki 2,0 l/t normomis. Didžioji norma rekomenduojama naudoti, kai miežių sėkla užkrėsta dulkančiosiomis kūlėmis.
Vasariniuose kviečiuose yra registruota 1,0 l/t beico norma, kuri apsaugos daigus nuo pašaknio ir įšaknų puvinių.
Ar apdraudžiate pasėlius?
Pasėlių draudimas pasirinktoje draudimo įmonėje ūkininkams nėra privalomas. Aš tai kasmet apdraudžiu visus laukus, bet nesitaikė, kad gaučiau kompensaciją dėl nuostolių. Jau pernai ūkininkai turėjo bėdų, nes menkai byrėjo grūdas, o šiemet žieminis javas, sakyčiau, neblogai užaugo, tik išgulė. Ir lietus neduoda nuimti. Vasarojaus augintojams bus nuostolių, tai akivaizdu, bet kokia firma jiems tai kompensuos – neįsivaizduoju, jei pasėliai neapdrausti.
Kas dar ūkininkus gelbėtų per šiemetę rugiapjūtę?
Tik giedra dar bent dvi ar tris dienas išgelbėtų padėtį. Apdžiūtų laukai ir būtų galima nukirsti ir iškulti kombainais javus. Permirkęs išgulęs vasarojus ir žiemkenčių nulinkusios varpos net prašosi saulės ir vėjo, kad pradžiūtų ir būtų kuo greičiau kertami.
Ar apie javapjūtės pabaigą byloja besibūriuojantys pulkais gandrai?
Gandrai renkasi, grupėmis maitinasi, kaupia jėgas, mankština sparnus, moko jauniklius rinkti maistą. Apie rugpjūčio 24 d. (Baltramiejaus dieną) paprastai išskrenda. Tuo metu jau būname apsidirbę: laukai aparti ir paruošti naujai sėjai.
Gandrų lizde prie mūsų sodybos buvo keturi gandriukai. Užaugo ir jau bando skraidyti du jaunikliai. Metas šiemet jiems buvo palankus, nes daug maisto. Mūsų gandrų šeimos sumažėjimo priežastis buvo kita – radome negyvą vieną tėvų, seną gandrą. Gal jie nujaučia, kad negalės išmaitinti jauniklių? Šiuo atveju vaikus maitinti teko vienam. Gal todėl lizde palikti augti tik du, nors kitur užaugo po tris ar keturis gandriukus.
Jau prasidėjo grybavimas…
Miške dėl drėgmės gerai vystėsi grybų grybiena. Jau pradėta rinkti voveruškas, baravykus, kazlėkus. Tik reikia saugotis erkių – pasipurkšti apsauginėmis priemonėmis. Mat įkandus ar įsisiurbus užsikrėtusiai erkei galima susirgti labai grėsminga liga, kuri būna net nepagydoma.
Dėkoju už pokalbį. Linkiu palankių orų.
E. Pakutkienė