Kaip praneša Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, intensyvaus eismo magistralės Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstravimo darbai prasidės jau kitąmet. Taip sutarta š. m. lapkričio 16 dieną Prienų rajono savivaldybėje vykusiame Lietuvos kelių direkcijos ir vietos gyventojų susitikime.
Pasak LR susisiekimo ministerijos viceministro Algio Žvaliausko, „Via Baltica“ yra Lietuvai prioritetinis projektas. Kelio A5 pertvarkymo į automagistralę metu numatoma rekonstruoti dvi esamas eismo juostas ir nutiesti dvi naujas (2+2), atnaujinti dabartines ir įrengti naujas skirtingų lygių sankryžas, taip pat rekonstruoti tiltus ir viadukus, įrengti tunelinius pravažiavimus ir jungiamuosius kelius, įdiegti saugaus eismo ir aplinkosaugos priemones.
Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpos nuo 17,34 km iki 23,40 km rekonstrukcijos darbai jau užbaigti. Šiemet balandžio 18 d. buvo pasirašyta rangos sutartis rekonstrukcijos darbams kelio ruože nuo 35,4 km iki 45,15 km atlikti. Statybos darbai šioje kelio dalyje jau vyksta. Dar šiais metais planuojama paskelbti viešuosius pirkimus atnaujinimo darbams kelio 45,15–56,83 km ruože atlikti.
Rekonstrukcijos darbus Prienų rajono savivaldybėje esančioje magistralės atkarpoje nuo 23,4 km iki 35,4 km numatoma pradėti 2017 m. pavasarį. Techninis projektas jau parengtas.
Lenkijoje šiai automagistralei irgi skiriama nemažai dėmesio. Lenkijos vicepremjeras ir plėtros ministras Mateusz Morawiecki tikina, kad šios šalies vyriausybė negailės pastangų ir lėšų „Via Balticai“ tiesti.
“Via Baltica“ yra tarptautinio greitkelio E67 dalis nuo Prahos iki Helsinkio. Apie jį pradėta galvoti jau senokai – prieš dvidešimt kelerius metus. Magistralės trasa eis per Varšuvą, Lomžą, Elką, Suvalkus, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio. Šį projektą vykdo penkios šalys: Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.
Iš pradžių automagistralė turėjo būti tiesiama per Budziską, Suvalkus, Ostruv Mazovecką (Ostrów Mazowiecka), Lomžą. 1996 m. jos trasa šiek tiek pakeista. Ji turėjo eiti per Augustavą, Suchovolę, Balstogę, Zambruvą (Zambrów), Ostruv Mazovecką, Varšuvą. Beje, trasa nepatiko Lenkijos ekologams, nes magistralė kirto Vygrių, Bebros, Narvės ir kitų nacionalinių parkų teritoriją, Augustavo ir Knišino girias. Kilo konfliktas ir statybos darbai sustojo. 2009 m. buvo patvirtinta nauja, dabartinė magistralės trasa.
Numatytos „Via Baltica“ atkarpos: Marki–Radziminas (Radzymin), Radziminas–Viškuvas (Wyszków; su Radzimino ir Viškuvo aplinkkeliais), Viškuvas–Ostruv Mazovecka, Ostruv Mazovecka–Budziskas (per Lomžą, Staviski (Stawiski), Ščiučiną (Szczuczyn), Elką, Ročkas, Suvalkus).
Šia magistrale bus galima važiuoti 100 km per valandą greičiu. Numatytos 2 x 2, o ateityje 2 x 3 kelio juostos. Vidutinis magistralės plotis 80 m.
punskas.pl