Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, gerosios naujienos pradžia, kaip pranašo Izaijo parašyta: „Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties tau kelią. Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!’“
Taip pasirodė dykumoje Jonas. Jis krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti. Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.
Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis valgė skėrius ir lauko medų. Jis skelbė: „Po manęs ateina galingesnis už mane – aš nevertas nusilenkęs atrišti jo kurpių dirželio. Aš jus krikštijau vandeniu, o jis krikštys jus Šventąja Dvasia“.
Evangelija Mk 1, 1–8
Evangelijos skaitinį komentuoja Vita Kuliavienė
Švenčiant jau antrąjį Advento sekmadienį šios dienos Gerosios Naujienos eilutės kviečia mus ruošti savo širdis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimui, kuris įvyks jau netrukus.
Evangelijos pagal Morkų pradžia mums liudija, kaip prieš pat Kristui pradedant savo viešą Dievo karalystės skelbimą pildosi Šventojo Rašto žodžiai, užrašyti per pranašus: „Štai aš siunčiu pirma tavęs savo pasiuntinį, kuris nuties tau kelią“ (Mal 3, 1). „Tyruose šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Iz 40, 3).
Dykumoje pasirodo Jonas, kuris krikštija ir skelbia „atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti“ (Mk 1, 4).
Tuo metu tarp žydų buvo juntamas didžiulis laukimas, pagrįstas Rašto aiškintojų apskaičiavimais, ir nuojauta, jog netrukus turi pasirodyti Dievo Mesijas, pagaliau išvaduosiąs juos iš svetimtaučių priespaudos ir atpirksiąs iš nuodėmių. Bet prieš jį turįs dar kartą ateiti pranašas Elijas.
Ir štai į dykumą pas Joną traukia „visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai“ (Mk 1, 5), vos išgirdę apie skelbiamą nuodėmių atleidimą, nes jiems tai buvo lygu Mesijo atėjimui. Ir ruošė jie savo širdis, išpažindami savo nuodėmes ir priimdami Jono krikštą.
Evangelistas Morkus pastebi, jog Jonas „vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu“ (Mk 1, 6), kas izraelitams, žinantiems Raštą, turėjo būti didžiulis ženklas, nes lygiai taip antroje Karalių knygoje yra apibūdinamas pranašas Elijas (žr. 2 Kar 1,8). Jonas skelbia ir tai, kad po jo ateina galingesnis už jį ir jis „nevertas nusilenkęs atrišti jo apavo dirželio“ (Mk 1, 7), ir jog ateinantysis „krikštys jus Šventąja Dvasia“ (Mk 1, 8), kas tuo metu buvo tiesioginė užuomina, jog Jonas yra ruošiantysis kelią Mesijui, kuris dar ateis.
Nenuostabu, kad visa tai girdėdami ir matydami žmonės plūdo pas Joną ir klausydami jo ruošė savo širdis Mesijo atėjimui išpažindami savo nuodėmes. Bet nuostabu tai, kad jie šitaip laukė Mesijo atėjimo.
Tebūnie tai liudijimas bei paraginimas ir mums pasižiūrėti į savo širdis ir patikrinti, kaip mes Jo laukiame ir kaip ruošiamės, kad pamatę ten tai, kas negera, apvalytume jas susitaikinimo sakramento malone ir budėtume laukdami Jo atėjimo. Tuomet tikrai Jis ateis į mūsų širdis, šeimas ir namus.
Autorė yra Gamingo (Austrija) Tarptautinio Teologijos Instituto Teologijos studijų apie santuoką ir šeimą magistrė.
Bernardinai.lt