Lietuvoje žemė bus parduodama užsieniečiams, nors to nebuvo galima daryti iki šių metų gegužės. Birželio 29 dienos referendume žmonės turėjo galimybę pasisakyti, ar jie sutinka su įsipareigojimu Europos Sąjungai – nedrausti žemės parduoti kitų šalių piliečiams ir juridiniams asmenims.
Pasidomėjome, ką apie tai mano politikai, visuomenininkai ir žemdirbiai.
Kai savaitę prieš referendumą ūkininkas ir žurnalistas Kazimieras Šliužas mėgino LR Prezidentę įtikinti priimti įstatymus, draudžiančius žemę parduoti užsieniečiams, Prezidentė atsakė: „O Jūs patys neparduokite žemės, tai ir įstatymo nereikės“.
Lietuvos biurokratai sukūrė tam tikrus saugiklius, reglamentuojančius žemės pardavimą ne Lietuvos piliečiams. Tie saugikliai tokie: žemės savininkas, norėdamas parduoti savo žemę, apie tai raštu turėtų pranešti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Pardavėjas turėtų nurodyti sumą, kurią nori už žemę gauti. Tada Žemės tarnybos specialistai pardavėjo kaimynams išsiuntinėtų pranešimus, kad jų kaimynas už tokią kainą parduoda žemę, ir paklaustų, ar jie nenorėtų jos pirkti. Bet tas pardavėjo kaimynas, jeigu nėra ūkininkas, galėtų pirkti žemės ne daugiau kaip 10 ha. Jeigu kaimynas nenori žemės pirkti, tada pardavėjas galėtų parduoti ją bet kam, galinčiam pirkti ir mokėti tą kainą, kokią pardavėjas nurodė Nacionalinei žemės tarnybai.
Užsienietis ir iki šiol galėjo įsigyti žemės Lietuvoje, jei buvo mūsų šalyje įsteigtos įmonės bendrasavininkas arba susituokęs su Lietuvos piliečiu. O priėmus saugiklius žemės savininkas net savo vaikui parduoti ar padovanoti žemės negalėtų, jei šis neatitiktų reikalavimų.
Jonas Keršys, Elektrėnų ūkininkas, su šeima dirba per 300 ha žemės. Jo nuomone, žemė Lietuvoje jau išparduota, o didžiausi žemių pirkėjai yra ne užsieniečiai, bet tokios Lietuvos įmonės kaip „Vičiūnai“ ar „Kauno grūdai“. Savo žemės jis neketina parduoti, o nusipirkti norėtų.
150 ha ūkio savininkai – Ritos ir Gintaro Marcinkevičių šeima – sako, kad saugiklius kūrė žmonės, nieko nesuprantantys apie ūkininkavimą. Jie nesupranta, kodėl žmonės su savo nuosavybe negali elgtis taip, kaip nori. Jų nuomone, saugikliai palankūs tik labai stambiems žemvaldžiams, o tiems, kas turi mažai žemės, net ribojama galimybė savo ūkį plėsti.
600 ha ūkio savininkas Saulius Stirna mano, kad žemė tai Lietuvos suvereniteto garantas, ir ji turi priklausyti Lietuvos piliečiams. Užsieniečiai, jeigu labai trokšta lietuviškos žemės, gali nuomotis, pavyzdžiui, 99 metams.
Žemės savininkės Audra bei Danutė saugo tėvų sodybas ir sako žemės parduoti neketinančios. Danutė nepritaria draudimams su savo turtu elgtis taip, kaip nori. Pasak jos, „geriau tegul parduoda žemę bet kuriam norinčiam ją pirkti, nei ji dirvonuoja apleista ir piktžolėmis užkrečia kaimynines žemes“. Audra yra patriotė. Jos tėvai ir seneliai sunkiai gyvendami išsaugojo savo žemę, todėl ji parduoti ją galėtų tik tada, jei neturėtų ko valgyti. Ji savo žemę nuomoja šalia gyvenantiems ūkininkams.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Tomas Tomilinas klausia: „Jei užstrigsime ties klausimu, ar Europos Sąjunga nesupyks dėl to referendumo – taip ir liksime nesupratę, kas yra Europa, kas yra demokratija ir net tikroji laisva rinka“.
Nemažai politikų yra įsitikinę, kad jei žmonės pasisakytų prieš įsipareigojimą parduoti žemę ES rinkoje, Lietuva atsirastų greta Rytų Europos valstybių, kurios kelia tą patį klausimą. Antai Rumunijoje ir Vengrijoje keičiami įstatymai, Lenkijoje rengiamas analogiškas referendumas.
punskas.pl
(Parengta pagal Lietuvos žiniasklaidą)