„Angelų meistras“ – tokiu vardu dar žinomas kaunietis menininkas Liudvikas Ivaškevičius. Jo rankose seno medžio gabalai įgauna naują gyvybę tapdami angelų ir šventųjų figūromis, bareljefais, kryžiais ir koplytstulpiais. O prasidėjo viskas prieš daugelį metų nuo medinio rūpintojėlio: „Vaikystėje paslapčia piešdavau tėvų svečius, užaugęs kopijuodavau dailininkų kūrinius, tačiau apie tapimą menininku, o juo labiau skulptoriumi, negalvojau. Tačiau kartą sumaniau nusidrožti rūpintojėlį. Nuėjau į mišką, išsipjoviau sudžiūvusią beržo šaką ir padariau skulptūrą. Gal ir nebuvo labai vykusi, bet pajutau, kad galiu drožti. Toliau buvo antra, trečia, ketvirta, kol galiausiai nusprendžiau atsidėti vien šiai veiklai. Teigiamas profesionalių menininkų įvertinimas dar labiau padrąsino“, – prisipažįsta skulptorius.
Liudvikas Ivaškevičius
1996-aisiais Archyvo galerijoje Kaune meno gerbėjams buvo pirmąsyk pristatyti autoriaus darbai. Po dvejų metų (1998) Panevėžio mieste įvyko pirmoji personalinė skulptoriaus paroda. Šiuo metu jo parodų kraitėje – maždaug šešios dešimtys ekspozicijų Lietuvoje bei užsienyje (iš kurių svarbesnės 2010 m. Latvijoje veikusi paroda „Šviesa, kuri nušviečia kiekvieną sielą“ bei 2006 metų kalėdinė paroda Danijoje).
L. Ivaškevičius beveik metus gyveno Danijoje, ten kūrė, mokėsi ir rengė parodas. Skulptorius yra menininkų grupės „Archyvas“ narys. Šią grupę sudaro skirtingų sričių (skulptūros, keramikos ir fotografijos) meno atstovai, kuriuos vienija domėjimasis baltiškąja kultūra, etnologija bei krikščioniškosiomis vertybėmis. Taip pat L. Ivaškevičius jau keletą metų aktyviai dalyvauja katalikų dailininkų parodoje „Gloria Deo“.
Svarbiausia šio menininko užduotis – išlikti kitonišku, nuolat ieškoti naujų kūrybinių sprendimų. Todėl kiekviena jo skulptūra yra unikali ir turi individualią istoriją. Skulptorius jautrus ir pasirinktiems motyvams, ir medžiagai. Jis nelinkęs skubėti – laukia, kol turimas medžio gabalas pats prakalbės, kuo galįs būti. Menininkas ypatingai vertina seną medį, atidžiai apžiūri įtrūkimus, natūralią faktūrą, užsilikusias vinis ir grandines, ir panaudoja šias žymes kaip išraiškos priemonę. Jo darbuose organiškai susipina žmogaus rankų darbas ir gamtiškoji autentika – sutrūkęs kamienas perauga į liemenį, skulptoriaus rankos apnuogina sparnus, ir taip išsirita senos koplyčios angelas. O paskui – dar ir dar vienas, tik jau turintis savąją žinią.
Menotyrininkė Ugnė Kraulaidytė
Liudviko Ivaškevičiaus skulptūrų paroda buvo atidaryta 2011 m. gruodžio 11 d. Seinų „Lietuvių namuose“. Ji veiks iki 2012 m. balandžio mėn.