1. Aleksandrijos biblioteka. Bibliotheca Alexandrina. III a. p. m. e. Aleksandras Makedonietis užkariavo Egiptą. Nilo deltoje 332 m. p. m. e. jis įkūrė savo miestą – Aleksandriją. Tai buvo didžiausias miestas Viduržemio jūros baseine ir didžiausias kultūros centras. Reikšmingiausios šiam nepaprastam mieste buvo bibliotekos. Viena iš jų įrengta Dzeuso šventovėje, kita – prie mūzų šventovės. …
Toliau skaityti „Iš ciklo „Visi keliai veda per biblioteką“. Aleksandrijos biblioteka“
Mielieji, Šį sekmadienį visa Lietuva spręs, kam patikėti valstybės vairą ateinantiems ketveriems metams. Labai svarbu, kad išrinkti Seimo nariai atstovautų visų mūsų interesams. Ypatingai svarbus tų Lietuvos piliečių, kurie šiuo metu gyvena užsienyje, balsas. Juk dauguma iš Lietuvos išvyko trumpam su galimybe sugrįžti, kai čia bus sukurta daugiau darbo vietų, sumažės korupcija. Ar taip nutiks, …
Teistumas – ne kliūtis veržtis į Seimą. Taip mano 49 kandidatai, praeityje turėję reikalų su teisėsauga ir tai nurodę savo anketose. Bet devyni pretendentai į tautos išrinktuosius, tokias nuodėmes nuslėpę, buvo išspirti iš rinkimų. Į Seimą kandidatuojantys asmenys privalo nurodyti, ar teismo buvo pripažinti padarę nusikaltimus, bet jie atleisti nuo prievolės atskleisti, už ką buvo …
Užsienyje gyvenančių lietuvių pozicija, patvirtinta rezoliucija PLB XIV Seime, yra ta, kad prigimtinė teisė į LR pilietybę būtų išsaugota, įgijus kitos šalies pilietybę.
POLITIKA Praėjusią savaitę Lietuvos mokslų akademiją (LMA) papildė 14 naujų tikrųjų narių. Šiuo metu joje – 105 įvairių sričių iškiliausi mokslininkai. Tai – didelė jėga, galinti daryti įtaką mūsų gyvenimui. „Respublika“ kalbino Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Valdemarą Razumą: gal prezidentė, Seimo ir Vyriausybės nariai į akademikus nesikreipia patarimų, jei Lietuvoje daug kam gyvenimas tapo nemielas? …
Toliau skaityti „Politikos, kultūros ir teisėtvarkos naujienos“
EKONOMIKA Nepriklausomybės metais Aukštaitijos regiono centrui Panevėžiui teko iškęsti sunkiosios, apdirbamosios, elektronikos pramonės griūtį, kautis dėl dešimtmečiais nesumokėtų atlyginimų, išgyventi suįžūlėjusių gangsterių grasinimus ir žudymus. Ar galėjo kitaip susiklostyti Panevėžio regiono likimas, jei nebūtų bankrutavęs „Ekranas“ ir tiksliosios mechanikos gamykla, tebestovėtų cukraus fabrikas, spirito ir mielių gamykla „Sema“, veiktų baldų fabrikas, mėsos, konservų kombinatai, „Aurida“, …