Maldos budėjimas Punsko bažnyčioje

  Artėjant popiežių Jono XXIII ir Jono Pauliaus II kanonizacijos iškilmėms kviečiame į vakarinį maldos budėjimą Punsko bažnyčioje. Balandžio 26 dieną (šeštadienį) nuo 18.30 iki 20 val. vyks Švenčiausiojo Sakramento adoracijameldžiant Dievo Gailestingumo mums ir visam pasauliui. Kviečiame įsijungti į bendrą maldą.

Dievo Gailestingumo sekmadienis

Savaitė po Velykų yra Atvelykio sekmadienis, vadinamas Dievo Gailestingumo sekmadieniu. Kaip sesuo Faustina rašo savo dienoraštyje, Jėzus prašęs jos, kad Atvelykis būtų vadinamas Dievo Gailestingumo sekmadieniu ir tą dieną būtų švenčiamas Jo Gailestingumas. Velykinis džiaugsmas ir yra dėl to, kad Dievas yra gailestingas. Jėzus kentėjo, mirė, prisikėlė ir dovanojo mums savo Gailestingumą. Dievo Gailestingumo šventovę …

Artėja „Čia – mano namai“

Galimybę išvysti sinchroniškai šokantį tūkstantinį atlikėjų kolektyvą turime tik per Dainų ir šokių šventes, kurios rengiamos kas ketverius metus. Šiais metais šis renginys vyks birželio 28 – liepos 6 d. Vilniuje ir Kaune. Jubiliejinėje Dainų šventėje pasirodys rekordinis išeivių lietuvių šokių grupių skaičius. Renginyje planuoja dalyvauti šokių grupės iš 11 šalių: JAV, Kanados, Urugvajaus, Argentinos, …

Pasirodė Popiežiaus paraginimas „Evangelijos džiaugsmas“

Katalikų interneto tarnyba atskira knygele išleido popiežiaus PRANCIŠKAUS paraginimą apie Evangelijos skelbimą šiandieniame pasaulyje „Evangelijos džiaugsmas“.  Pirmasis popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas EVANGELII GAUDIUM (liet. „Evangelijos džiaugsmas“) skirtas Evangelijos skelbimo šių dienų pasaulyje temai. Jo pirminis uždavinys buvo apibendrinti 2012 m. Vyskupų sinodo, skirto evangelizacijos ir tikėjimo perdavimo klausimams, medžiagą. Tiesa, popiežiaus Pranciškaus asmeninam indėliui į …

Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne

Kalbą mus mokina suprasti kaip bendravimo, susižinojimo priemonę. Tačiau lietuviams kalba nėra tik komunikavimo instrumentas. Kiekvienas lietuvis, net ir negalėdamas savo minčių artikuliuoti įmantriais terminais, suvokia kalbos metafizinę prasmę. Viešumoje niekas apie tai nekalba – politikai, valdininkai, inspektoriai, amatininkai mėgina išsisukti postringaudami apie kalbą, kuri neturi ryšio su gyvastingumu, su dvasingumu, su kūryba. Ją varto …