Ilgakojai

Kažkurį jau šiltą vakarą sėdėjau lauke ir grožėjausi, kaip visur gražu, žalia, kvepia jazminai. Atrodo, nieko netrūko, bet staiga išvydau ant rankos tris draugužius, kurie sumanė surengti sau balių. Jaučiausi lyg didvyrė, nes vienu pliaukštelėjimu nušoviau tris zuikius. Kitaip sakant, nieko gero iš jų nebeliko, tik pamačiau, kad jau spėjo nemažai prisisiurbti. Uodai vystosi nuo …