Kai diena buvo be galo saulėta, galėjau pajusti paskutinių vasaros dienų malonų atodūsį. Kai basutės smigo į žvyrkelyje išplautą smėlį, kiekvienas žingsnis baigdavosi skausmu. „Kiba velnias!“ – nusikeikdavau mintyse. Reikėdavo sustabdyti pasivaikščiojimo gėrį ir traukti lauk į pėdas smingančius stambesnius akmenėlius. Gal nelabai gerai, kad visą puskilometrį nusėjau biesais, bet stengiausi juos nuspjauti į pakelę, …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Koks dar straipsnis?“