Čėsais pasiilgstu mokyklos. Ypač pagrindinės mokyklos gyvenimo. Gal tep suaugusiam žmogu būna, kad užaina vaikystės ilgesys. Ypač tokiu čėsu, kap dabar. Kų cik buvo tep vadzinamos Užgavėnės. Vadzinamos, ba dabar mūs gyvenimi jos likį daugiau kap pavadzinimas, žodzis šnektoj, alė ne praktikoj. Pamislykit pacys, o aš papasakosiu, kodia šitų čėsų žmogaus gyvenimas baisiai nuobodus. Mažum …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Kažko šandė biskį trūksta“