Paskelbta

Tas Velykų margumas!

Velykos – prisikėlimo, vilties ir gyvenimo šventė. Įvairiuose pasaulio kraštuose jos švenčiamos savitai. Daug kur pagoniškosios pavasario tradicijos yra persipynusios su krikščioniškomis. Tik pagoniškuoju laikotarpiu daugiau dėmesio būdavo skiriama gamtos atgimimui, o krikščionybės laikais – žmogaus dvasiniam atsinaujimui. Daugelyje Europos kalbų Velykos apibūdinamos žodžiais, giminingais hebrajų kalbos daiktavardžiui Pesach, reiškiančiam „perėjimą“ (suvokiamą kaip perėjimas per jūrą, …

Toliau skaityti „Tas Velykų margumas!“

Paskelbta

Kap nepalis, bus bėda

Paskucinėm dzienom žmonės šneka, kap pas mus arcimiausiu čėsu nepalis, bus bėda. Ca kadu pac mūs viršaitis sakė, kad prastai bus gaspadoram, jai nesulauksim lietaus. Žmonės javus jau pasėjį, trąšas an laukų išbarstį, o lietaus kap nėr, tep nėr. Išdegs viskas, trąšos nuveis velniop, o iš derliaus liks cik špyga. Ca ne baikos. Noc mano …

Toliau skaityti „Kap nepalis, bus bėda“

Paskelbta

“Tuščias kapas“

Sveikinimas šv. Velykoms 2019 m.  „Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo… Pasilenkęs jis mato numestas drobules, tačiau į vidų nėjo“ (Jono 20; 4-5) – skaitome Velykų ryto Evangelijoje, kai Kristaus apaštalai nuskubėjo prie kapo ieškoti Jėzaus.   Mes taip pat kasdien ieškome ar dėmesio, meilės, savigarbos, laimės, ar uždarbio, kad išlaikytumėm savo šeimas, …

Toliau skaityti „“Tuščias kapas““

Paskelbta

DIDYSIS PENKTADIENIS JN 18, 1–19, 42 JĖZUS TARĖ: „TROKŠTU!“

    Jėzus su savo mokiniais nuėjo anapus Kedrono upelio, kur buvo sodas. Jis ir mokiniai įžengė į sodą. Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus ir jo mokiniai dažnai ten rinkdavosi.      Taigi Judas, gavęs kareivių būrį ir aukštųjų kunigų bei fariziejų tarnus, atėjo su žibintais, deglais, ir ginklais. Jėzus, žinodamas …

Toliau skaityti „DIDYSIS PENKTADIENIS JN 18, 1–19, 42 JĖZUS TARĖ: „TROKŠTU!““